Šioje byloje nuteistieji gynėsi, kad sausio 13-ąją tik vykdė įsakymus, tačiau tokius argumentus teismas atmetė.
„Jie privalėjo suvokti ir suvokė, ką daro. Jie puikiai suprato, kad daužydami automatais, spardydami, šaudydami iš tankų šalia žmonių, važiuodami su tankais per žmones, puikiai suprato, kokie padariniai bus sukelti žmonėms. Todėl tokioje situacijoje kalbėti apie tai, kad jie nesuvokia ką daro ir turėjo paklusti įsakymams, teismas negali su tokiais argumentais sutikti, – kalbėjo teisėjas Ernestas Rimšelis. – Teismas matė byloje ir kitokias aplinkybės. Buvo žmonių, kurie taip pat turėjo vykdyti įsakymą, bet atsisakė jį vykdyti. Atsisakė, atsistatydino iš aukštų pareigų, nepaisant jiems kylančios grėsmės. Jie priėmė svarbius moralinius sprendimus, kurių, deja, bet nepriėmė šioje byloje kaltinti asmenys.“
Dviems nuteistiesiems bausmės buvo sušvelnintos, likusiems – sugriežtintos.
Taip pat patenkintas beveik 11 mln. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo Lietuvos valstybei.
„Teismas nustatė, kad visi 67 byloje kaltinti asmenys vykdė aukščiausių TSRS valdžios ir TSKP politiką, siekė sugrąžinti Lietuvą į TSRS sudėtį ir tuo tikslu rengė karinę operaciją, kurios metu beatodairiškai naudojo jėgą prieš Lietuvos žmones, civilius, juos žudė ir kitaip žalojo“, – posėdyje sakė teisėjas Ernestas Rimšelis.
„Visi byloje kaltinti ir nuteisti asmenys, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia, vykdydami kitos valstybės – TSRS ir TSKP organizacijos politiką, dideliu mastu ir sistemingai užpuldinėjo civilius, persekiojo dėl politinių ir nacionalinių motyvų, juos žudė, sunkiai sutrikdė jų sveikatą, agresijos ir tarptautinio ginkluoto konflikto metu žudė tarptautinės humanitarinės teisės saugomus asmenis, nežmoniškai elgėsi su tarptautinės humanitarinės teisės saugomais asmenimis, juos sunkiai sužalojo, naudojo bauginimo ir teroro priemones, neteisėtai suvaržė ir atėmė jų laisvę, įsakė vykdyti ir vykdė tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką prieš civilius, pažeisdami Lietuvos tarptautinių sutarčių ir visuotinai pripažintų tautinių papročių dėl karo priemonių nuostatas, įsakė karo veiksmuose panaudoti ir panaudojo uždraustas karo priemones“, – pabrėžė jis.
Pakeista bausmė 16-kai nuteistųjų
Kaip posėdyje informavo bylą nagrinėjusiai kolegijai pirmininkavęs teisėjas E. Rimšelis, išnagrinėjus bylą iš dalies buvo patenkinti dviejų nuteistųjų skundai, Generalinės prokuratūros skundas ir nukentėjusiųjų Roberto ir Onos Povilaičių skundas.
G. Ivanovui paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė penkeriems metams. Ankstesniu sprendimu jam buvo skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Jurijui Meliui skirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę teismas padidino trejais metais ir skyrė jam subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.
Į J.Meliui skirtos bausmės terminą teismas įskaičiavo ir septynerius metus, kuriuos jis praleido suimtas ir savo noru atlikdamas dar neįsiteisėjusią anksčiau skirtą bausmę, tad jam reikės atlikti dar beveik trejus metus laisvės atėmimo bausmės.
„Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad šiems dviem nuteistiesiems buvo skirtos aiškiai švelnesnės bausmės, nei kitiems tankų ekipažuose buvusiems kariams“, – pabrėžė teisėjas.
Anot E. Rimšelio, akivaizdu, kad greičiausiai tai buvo padaryta tik dėl to, kad jie vieninteliai dalyvavo teismo procese.
Kalbėdamas apie G. Ivanovą, teisėjas pažymėjo, kad jam – keturių tankų grupės vadovui – pirmosios instancijos teismas buvo skyręs tokią pačią bausmę, kaip ir eiliniams tankų vairuotojams ir taikytojams, kurie vykdė jo komandas.
Anot E. Rimšelio, tokia pati situacija buvo ir su J. Meliu – teismas jam buvo skyręs septynerius metus laisvės atėmimo, kai jo tanko taikytojui buvo skirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
Iš viso, Apeliacinis teismas pakeitė bausmes 16 iš 67 byloje nuteistų asmenų, bausmės sušvelnintos tik dviem iš jų.
Dešimties metų laisvės atėmimo bausmės skirtos 37 nuteistiesiems.
Griežčiausia bausmė šioje byloje – 15 metų laisvės atėmimo – yra paskirta iš Pskovo atvykusios 76-osios oro desanto divizijos 234-ojo pulko vadui Vasilijui Kustrio, kuris ne tik dalyvavo planuojant įsakymus, bet ir vadovavo Spaudos rūmų užėmimui, pats sužeidė mažiausiai vieną žmogų.
E. Rimšelis taipogi informavo, kad pakeičiama ankstesnio teismo nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių, kurie pirmuoju teismo sprendimu buvo atmesti arba palikti nenagrinėti.
„Solidariai iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiajam Robertui Povilaičiui 50 tūkst. eurų, Onai Povilaitienei – 75 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimui, Lietuvos valstybei – 10,8 mln. eurų turtinės žalos atlyginimui“, – trečiadienį posėdyje paskelbė teisėjas.
Teismas taip pat panaikino buvusiam sovietų gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui skirtą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, nes jis pernai mirė.
Pasikartojantys nuteistųjų argumentai – atmesti
Kalbėdamas apie nuteistiesiems atstovaujančių advokatų skunduose pasikartojančius argumentus, E. Rimšelis apžvelgė juos ir komentavo, kodėl tie argumentai buvo atmesti.
„Pirmiausia, buvo keliamos abejonės, ar Lietuvos teismai apskritai gali nagrinėti tokias bylas. Kolegija tokias abejones išsklaidė“, – pažymėjo jis.
Anot jo, antrasis skunduose keltas klausimas yra susijęs su Baudžiamojo kodekso nuostatų galiojimu ir tuo, kad įstatymai, pagal kuriuos buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, buvo priimti tik 2011 metais.
„Bendras principas teisėje, tiek tarptautinėje, tiek Lietuvoje – kad joks griežtinantis įstatymas negalioja atgal. Tačiau, tiek tarptautinėje, tiek Lietuvos teisėje pabrėžiama šio principo išimtis, kad už tam tikrus nusikaltimus gali būti baudžiama ir įstatymu, kuris priimtas vėliau“, – sakė E. Rimšelis.
Jo teigimu, išimtis galioja tuomet, kai į Baudžiamąjį kodeksą įtraukiamos tarptautinės teisės normas atitinkančios nuostatos.
Taip pat nagrinėti ir argumentai, kuriuose teigta, kad dėl nusikaltimų žmoniškumui teismas nuteisė tik įsakymų vykdytojus, tačiau ne asmenis, kurie tuos įsakymus davė.
„Teismas pripažino, kad įsakymo vykdymas, kaip aplinkybė, gali būti svarbi, sprendžiant atsakomybės klausimus, tačiau tai nepaneigia asmens atsakomybės klausimo, į tai gali būti atsižvelgiama tik sprendžiant, kokią bausmę skirti“, – pabrėžė teisėjų kolegijos pirmininkas.
Jis taip pat pažymėjo, kad nuosprendis yra paskelbtas skirtingo lygio karininkams bei atkreipė dėmesį, kad jie galėjo atsisakyti vykdyti įsakymus, nes turėjo suprasti, kad šie visiškai prieštarauja tarptautinės teisės principams ir pažeidžia žmogaus teises.
Teisėjas pabrėžė, kad net ir Sausio įvykiuose buvo žmonių, kurie suprato poelgių reikšmę ir atsisakė vykdyti įsakymus.
„Jie lygiai taip pat privalėjo suvokti, ką daro ir suvokė, ką daro. Jie puikiai suprato, kad daužydami automatais, spardydami, šaudydami iš tankų šalia žmonių, važiuodami su tankais per žmones, puikiai suprato, kokie padariniai bus sukelti žmonėms“, – teigė E. Rimšelis, kalbėdamas apie nuteistųjų veiksmus.
Pirmasis sprendimas – prieš dvejus metus
2019 metų kovo 27 dieną Vilniaus apygardos teismas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų nuteisė 67 asmenis, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų laisvės atėmimo.
14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.
Dauguma kaltinamųjų nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisakė juos išduoti.
Nuosprendį tuo metu asmeniškai išklausė du nuteistieji – Jurijus Melis ir Genadijus Ivanovas. Vieninteliam suimtam sprendimo laukiančiam kaltinamajam J. Meliui teismas buvo skyręs septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, G. Ivanovui – ketverius metus laisvės atėmimo.
Dėl šio teismo sprendimo buvo sulaukta 61 vieno apeliacinio skundo, juos pateikė 59 nuteistieji, prokurorai ir nukentėjusieji.
Generalinės prokuratūros teigimu, nuteistiesiems skirtos per švelnios bausmės, atsižvelgiant į nusikaltimus. Anot jos, skirdamas bausmes septyniems nuteistiesiems, teismas neatsižvelgė į jų vaidmenį padarant nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, kai kuriems skirtos mažesnės nei įstatymų numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės.
Taip pat skunde prokuratūra prašė konstatuoti, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupuotėje, o tai turėtų būti laikoma jų atsakomybe sunkinančia aplinkybe.
Be kita ko, prašyta priteisti daugiau kaip 11 mln. eurų turtinę žalą solidariai iš visų nuteistųjų. Ši žala susidarė gydant nukentėjusiuosius, įrengiant memorialus ir tvarkant sugadintą infrastruktūrą.
Nuteistiesiems atstovaujantys gynėjai skunduose ginčijo tiek bylos faktines aplinkybes, tiek teisinius argumentus ir siekė jų išteisinimo.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
