Apgaule beveik 0,5 mln. eurų kreditų siekusi klinikos direktorė ir bendrininkas atsidūrė teisme

Odontologijos klinikos direktorė ir dar vienas asmuo kaltinami kreditiniu sukčiavimu – įtariama, kad jie apgaule galėjo įgyti kreditų už beveik 450 tūkst. eurų. Be to, jie kaltinami dokumentų klastojimu ir jų panaudojimu, mokesčių vengimu teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, apgaulingu klinikos finansinės apskaitos tvarkymu.
Pinigai
Pinigai (asociatyvi nuotr.) / FNTT nuotr.

Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra.

Tyrimo metu surinktais duomenimis, odontologijos klinikos direktorė, padedama dar vieno asmens, galimai apgaule siekė gauti kreditų. Banko ir vienos kredito unijos darbuotojams moteris pateikė galimai suklastotus dokumentus paskoloms gauti, teigdama, kad ketina įsigyti odontologinės įrangos iš Ispanijos gamintojų. Patikėję moters versija, darbuotojai suteikė dvi paskolas – 210 tūkst. ir daugiau kaip 237 tūkst. eurų. Pareigūnai įtaria, kad lėšos galėjo būti panaudotos kitiems tikslams ir pervestos ne į Ispanijos gamintojų sąskaitą, o, galimai, į klinikos direktorės asmeninę sąskaitą.

Be to, tyrimo metu nustatyta, kad į odontologijos klinikos finansinę apskaitą nebuvo įtraukiamos visos gautos pajamos, o samdomiems darbuotojams darbo užmokestis galimai buvo mokamas vokeliuose, taip, įtariama, siekiant nuslėpti kuo daugiau privalomų mokesčių į valstybės biudžetą.

Taip pat direktorė kaltinama apgaulingai tvarkiusi įmonės finansinę apskaitą. Įtariama, kad ji įmonės apskaitą tvarkiusiam asmeniui pateikė neteisingus duomenis apie odontologijos klinikoje gautas pajamas ir pelną, taip galėjo būti nedeklaruota ir į valstybė biudžetą nesumokėta per 65 tūkst. eurų privalomų mokėti mokesčių už 2017–2018 metus.

Ikiteisminio tyrimo metu odontologijos klinikos vadovė grąžino gautas paskolas – per 447 tūkst. eurų. Tyrimui vadovavusi Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Austėja Abromaitienė surašė kaltinamąjį aktą ir bylą perdavė teismui.

Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Už kreditinį sukčiavimą, kai apgaule gaunamas kreditas, paskola, tikslinė parama ir kt., teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki trejų metų. Už dokumentų klastojimą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų. Apgaulingas apskaitos tvarkymas griežčiausiai gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų