Apgavystėmis patikėjusi šiaulietė iš įmonės sąskaitos atliko 22 pavedimus sukčiams

Ikiteisminį tyrimą atlikę Šiaulių apskrities VPK pareigūnai Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai nustatė asmenis, kurie atlikdami laisvės atėmimo bausmes arba būdami laisvėje, 2019 metų vasarą iš vienos Šiaulių įmonės ir jos vadovės išviliojo keliasdešimt tūkstančių eurų.

Kaltinamieji nusikaltimų padarymo metu tarpusavyje bendravo būdami skirtingose įkalinimo įstaigose – Kybartų pataisos namuose, Marijampolės pataisos namuose bei Pravieniškių pataisos namuose. Du kaltinamieji atsitiktine seka galimai skambindavo mobiliojo ryšio telefonų naudotojams, melagingai prisistatydami policijos pareigūnu ir banko darbuotoju. Jie įtikindavo žmogų, esą, pasinaudojus jo banko sąskaitomis, yra vykdomos neteisėtos finansinės operacijos, todėl siekiant apsaugoti jų pinigus, jam būtina sužinoti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis.

Bendra iš įmonės vadovės išviliota pinigų suma buvo 81 080 eurų.

Kiti kaltinamieji, įtariama, ieškojo asmenų, į kurių banko sąskaitas būtų galima pervesti svetimus pinigus, vėliau juos išgryninti bei perduoti nurodytiems asmenims. Žmonės, galintys išgryninti pinigus, buvo ieškomi socialiniuose tinkluose paviešinus melagingus skelbimus apie neva siūlomą darbą arba surandami pažįstami, kurie galėtų padėti. Taip buvo gauti 9 asmenų vardai pavardės, telefonų numeriai bei banko sąskaitų numeriai.

Tyrimo metu surinkta duomenų, kad iš įmonės vadovės išviliota pinigų suma buvo 81080 eurų, kuriuos sukčių apgavystėmis patikėjusi moteris per 22 kartus pervedė iš įmonės sąskaitos į skirtingų žmonių sąskaitas.

Šioje byloje bendrovė pareiškė civilinį ieškinį padarytai žalai atlyginti už beveik 38 tūkstančius eurų. Dalis lėšų buvo rasta ir grąžinta nukentėjusiajai.

Byloje kaltinami asmenys, kuriems nuo 20 iki 51 metų, dalis jų kaltę pripažįsta, pažymima trečiadienį paviešintame prokuratūros pranešime.

Baudžiamoji byla bus nagrinėjame Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą disponavimą elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimą, neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos ir sukčiavimą numato viešuosius darbus arba baudą, arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.