Karaliaus Mindaugo prospekto 34-ojo bei Kęstučio gatvės 55-ojo daugiabučių namų vidinis kiemas. Laikrodis skaičiuoja minutes tarp vidurnakčio ir pirmos valandos nakties. Miegoti susiruošusius gyventojus pažadina ugniagesių mašinos švyturėliai – gesinamas padegtas šiukšlių konteineris. Gal jau dešimtas, vienuoliktas ar dvyliktas šiais metais. Automobiliai sustatyti atokiau, tad pavojaus jiems nekyla. Kažkas tokiu būdu linksminasi? Išbando ugniagesių gelbėtojų sugebėjimus? Keršija atliekų išvežimo įmonei?
Pasitaiko, kad konteinerius padeginėja benamiai. Galimai dėl konkurencinės tarpusavio kovos.
Pasak Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiosios specialistės Miglės Kasnauskaitės, savaime konteineriai užsidega itin retai. Pvz., kai į juos, vykstant statyboms, išmetamos statybinės atliekos, kurios tarpusavyje ar su vandeniu reaguodamos, įžiebia ugnį.
„Bet tai – išimtiniai atvejai. Konteinerių gaisrai dažniausiai kyla dėl dviejų priežasčių. Pirma – dėl neatsargumo, kai praeinantys asmenys įmeta neužgesintą nuorūką. Jei pavyksta tokius asmenis nustatyti, jiems skiriamos baudos. Antra priežastis – tyčiniai padegimai. Pasitaiko, kad benamiai padeginėja konteinerius. Galimai dėl konkurencinės tarpusavio kovos“, – patikino tyrėja.
Jaučiasi nebaudžiami
Anot jos, konteinerių padegėjai nustatomi itin retai. Išaiškinami vos keli procentai visų gaisrų.
„Labai sudėtinga nustatyti gaisro sukėlėją. Ne visur yra vaizdo stebėjimo kameros, o jei ir yra, jos nepritaikytos tam, kad galima būtų identifikuoti žmones“, – problemą išskyrė M.Kasnauskaitė.
Konteinerių vertė, jos teigimu, įvairi. Ypač brangiai vertinami naujieji požeminiai konteineriai. Jeigu toji vertė viršija 250 MGL, už konteinerio padegimą gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė. Tiesa, „Kauno švara“ neskuba rašyti pareiškimų dėl turto suniokojimo.
„Kartą buvome nustatę padegėjus, kreipėmės į „Kauno švarą“, kad jie išreikštų savo poziciją – ar nori išieškoti nuostolių atlyginimą. Įmonė pareiškė, kad nori. Kadangi kaltininkai buvo nustatyti, žalą „Kauno švara“ išieškojo. Tuomet pradėjo įmonė rašyti pareiškimus dėl visų nusikaltimų, susijusių su konteineriais. Pradėta daug ikiteisminių tyrimų, bet jokio rezultato. O juk kiekvieno ikiteisminio tyrimo metu būna daug aiškinimosi, reikia pateikti daug dokumentų, tad galiausiai jie, matyt, nusprendė, kad per daug trukdosi įmonės veikla“, – realybę brėžė gaisrų tyrėja.
Kartais taip linksminasi jaunuoliai
Pasitaiko, anot jos, kad dėl chuliganiškų paskatų konteinerius serijomis padeginėja jaunuoliai. Taip buvo Vilijampolėje vykusių gaisrų atveju. Padeginėjama buvo keletą mėnesių, kas kelias naktis.
Šiuo metu stebimas serijinis konteinerių deginimas Karaliaus Mindaugo bei Kęstučio gatvėse. Padegėjas, matyt, jau yra pajautęs nebaudžiamumą. Keliamos dvi versijos: kažkas kartą matė nubėgančius du jaunuolius, kiti įtaria psichinių sutrikimų turintį asmenį.
„Dėl serijinių padegimų tik vieną kartą buvo parašytas policijai pareiškimas. Kęstučio gatvėje veikia mokykla, tai kai apdegė pastato sienos nuo degančio konteinerio, mokyklos atstovai parašė pareiškimą ir buvo pradėtas tyrimas. O dėl kitų atvejų niekas nesikreipė“, – patikino pašnekovė.
Dažniausiai konteinerių gaisrai sukeliami žiebtuvėlių pagalba. Įprasta, kad po įvykdyto padegimo padegėjai iš įvykio vietos pasišalina. Tačiau pasitaiko atvejų, kai įtariami padegimu asmenys lieka stebėti ugniagesių gelbėtojų darbo, kartais net sugrįžta padėti gesinti savo sukeltų padarinių.
148 konteinerių gaisrai
2017 metais fiksuoti 134 iškvietimai dėl degančių konteinerių Kauno mieste. Nurodytos keturios skirtingos šių gaisrų priežastys: neatsargus rūkymas, pašalinis ugnies šaltinis, tyčinė žmonių veikla (padegimas) ir, dažniausia – neatsargus žmogaus elgesys. Dažniausiai konteineriai degė Baltų prospekte, Sąjungos aikštėje (po 6 kartus), V.Krėvės prospekte bei Partizanų gatvėje (po 10 kartų). Adresu Karaliaus Mindaugo prospektas 34 gaisras fiksuotas tik kartą.
2018 metais (iki rugsėjo 24 dienos) Kaune kilo 148 konteinerių gaisrai. Dažniausiai konteineriai degė Kęstučio gatvėje bei Karaliaus Mindaugo prospekte – 18 kartų. Partizanų gatvėje registruoti 9 konteinerių gaisrai, V.Krėvės prospekte – 12.
Gresia net laisvės atėmimas
2018 metais policijos registruojamų įvykių registre jau užregistruota 17 pranešimų dėl degančių konteinerių Kauno miesto bei rajono teritorijoje.
2017 metais policijos registruojamų įvykių registre užregistruota 12 pranešimų dėl degančių konteinerių Kauno mieste bei rajone, taip pat Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose. Buvo pradėti tik 2 ikiteisminiai tyrimai. Dar dėl 3 atvejų buvo atliekami aplinkybių patikslinimai.
Nuo 2018 metų sausio 1 dienos iki rugsėjo 12 dienos policijos registruojamų įvykių registre užregistruota 17 pranešimų dėl degančių konteinerių Kauno miesto bei rajono teritorijoje.
Dėl vieno atvejo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuomet Kęstučio gatvėje gegužės 22 dieną, kiek po vidurnakčio, degė 3 konteineriai. Tačiau tyrimas buvo sustabdytas nenustačius įtariamų asmenų.
Dar dėl 5 atvejų buvo atliekami aplinkybių patikslinimai.
Į Kauno apskrities policijos akiratį jau pakliuvo ir konteinerio Karaliaus Mindaugo prospekte padegimas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo, kuomet rugsėjo 23-osios naktį Kauno Karaliaus Mindaugo prospekte degė konteineris. Už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Per metus patiria 300 tūkst. eurų nuostolį
„Kauno švaros“ Klientų aptarnavimo vadybininkės Almos Giedrės teigimu, Kauno mieste šiuo metu jau įrengtos 329 naujos požeminės „Molok“ konteinerių aikštelės ir 11 antžeminių aikštelių. Iki metų pabaigos yra numatyta įrengti apie 466 naujas aikšteles.
„Taip, bendrovė kasmet patiria nuostolių, kai yra sudeginami ar kitaip sugadinami konteineriai. Dėl šios priežasties kiekvienais metais metiniame biudžete tai yra įsivertinama. Apytiksliai per metus bendrovei tai kainuoja 300 tūkst. eurų“, – patikino „Kauno švaros“ atstovė.
Pasak jos, šiuo metu, pagal susitarimą su Kauno miesto savivaldybe, „Molok“ tipo aikšteles „Kauno švarai“ pavesta tik aptarnauti. Patys konteineriai bendrovei nepriklauso ir patirtus nuostolius dėl sugadinimo ar sudeginimo dengia savivaldybė.
„Už šiuo metu naujų požeminių aikštelių įrengimą atsakingas Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius“, – informavo A.Giedrė.
