Elena Martinonienė sakė, kad įtariamas nusikaltimas iš tikrųjų įvykdytas ne Vilniuje, o Joniškyje, tačiau apie nusikaltimą buvo pranešta Vilniaus policijos pareigūnams.
Be to, anot E.Martinonienės, apie nusikaltimą Vilniaus policijos pareigūnams pranešė „kaltinamosios aplinkoje esantys asmenys patys, kai tik jiems toks įtarimas kilo“.
Pasak prokuratūros atstovės, visi duomenys, įrodymai, kas buvo pranešta pareigūnams, užfiksuoti į teismą perduotoje baudžiamojoje byloje.
„Galiu patikinti, kad iš prokuratūros jokio siekio slėpti galimą nusikaltimą nebuvo“, – teigė E.Martinonienė.
Kas ir kaip nusprendė neteikti informacijos viešoje policijos suvestinėje, turės būti išsiaiškinta.
Artimiausiame posėdyje Teisėjų taryba svarstys dėl tolesnio Šiaulių apylinkės teismo teisėjos Gražinos Mataitienės darbo. Jos dukra yra įtariama naujagimio nužudymu.
Nusikaltimas įvykdytas 2012 metų rudenį Joniškyje, teisėjos šeimai priklausančiame rūsyje. Visuomenei apie jį nebuvo pranešta.
Nužudymas išaiškintas, kai naujagimio pasigedo medikai. Šiaulių teisėja, kurios dukrai pateikti įtarimai, BNS pirmadienį sakė, kad byloje ji buvo apklausta liudytoja.
„Atsitiko nelaimė, aš tai vertinu kaip nelaimę. Mano dukra šiuo metu sunkiai serga. Man irgi keista, kad byla atiduota į teismą, matyt, tai buvo forsuojama. Nežinau, negaliu nieko pasakyti“, – BNS sakė G.Mataitienė.
Teisėsaugos institucijos paprastai informuoja apie tyrimus dėl naujagimių nužudymo, tačiau šįkart apie atliekamą ikiteisminį tyrimą nutylėta.
Ji tikino nepastebėjusi, kad pilnametė dukra laukėsi kūdikio, to nežinojo niekas iš šeimos narių.
Lietuvos apeliacinio teismo atstovė spaudai Kristina Petrošienė BNS sakė, kad gruodžio 3 dieną teisme buvo gautas prašymas dėl bylos teismingumo nustatymo. Kuriam apygardos teismui (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar Panevėžio) bus perduota byla, dar nenuspręsta.
Teisėsaugos institucijos paprastai informuoja apie tyrimus dėl naujagimių, kitų mažamečių nužudymo, tačiau šįkart apie atliekamą ikiteisminį tyrimą nutylėta.
Už šią nusikalstamą veiką Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimt metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
