„Mums patiems naujiena, kad ten yra rastas pasijungimas, kiek mes dabar patys išsiaiškinome, mūsų valyklos vidinės technologinės nuotekos pajungtos ne ten, kur turėtų būti pajungta pagal projektą“, – dar prieš konferenciją BNS sakė laikinai „Kauno vandenų“ generalinio direktoriaus pareigas einantis technikos direktorius Vilius Burokas.
Pasak jo, prieš kelerius metus buvo įvykusi tos linijos avarija ir likviduojant ją minėtas pasijungimas buvo padarytas. Neaišku, kiek jis funkcionavo. Neaišku ir tai, ar nevalytos nuotekos į Nemuną bėgo visą tą laikotarpį po minėtos avarijos.
Kvepia didžiule afera
Kovo 21 dieną, dalyvaujant policijos pareigūnams, „Kauno vandenys“ teritorijoje rastas techninėje dokumentacijoje nepažymėtas slaptas nuotekų išleistuvas, kuriuo dalis neišvalytų nuotekų žemiau mėginių ėmimo vietos buvo išleidžiamos į jau išvalytas nuotekas ir patekdavo tiesiai į Nemuną.
Kaip tikino Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, Kauno apygardos prokuratūroje, gavus iš Aplinkos ministerijos informaciją, praėjusią savaitę buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. dėl gamtos apsaugos taisyklių pažeidimo.
„Nusikaltimo esmė tokia, kad galime pagrįstai įtarti, jog „Kauno vandenyse“, Marvelės nuotekų valymo įrenginiuose nepilnai buvo išvalomas nuotekų vanduo, kuris buvo išleidžiamas į upę.
Tyrimas yra pirminėje stadijoje. Kartu su Kauno apskrities policijos pareigūnais ir aplinkosaugininkais atliekame intensyvius tyrimo veiksmus. Norime atsakyti į klausimus, kas, kada ir kaip neteisėtai, apeinant nustatytas technologijas, prisijungė prie nuotekų vamzdžio ir nepilnai jas išvalius, išleido į Nemuną“, – teigė D.Valkavičius.
Pasak jo, veikiama buvo ilgą laiką, ne mėnesį ir ne du, sistemiškai. Tikslus žalos darymo laikotarpis paaiškės tik tyrimo metu. Faktai, kad prie sistemos buvo prisijungta, užfiksuoti. Užfiksuota ir tai, kad buvo apeinamos tam tikros technologijos. Gamtai padaryta didžiulė žala. Už šią nusikalstamą veiką gresia laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Aplinkos ministras konferencijos metu patikino, jog visa tai – fantastiška afera, kuomet Marvelės nuotekų valymo įrenginių vidaus ir technologijų nuotekos buvo nuleidžiamos į Nemuną. Tai, anot jo, didžiulis nusikaltimas gamtai. Kokia tiksliai padaryta žala, dar nėra aišku.
Projekte nėra numatytas toks vamzdis. Jis į išleistuvą įeina žemiau negu oficiali tyrimų paėmimo vieta. Vadinasi, pareigūnai negalėjo tinkamai užfiksuoti padidėjusios koncentracijos, – teigė aplinkos ministras.
„Tai ne paprastos gyventojų nuotekos, bet, pvz., nuo dumblo centrifūgavimo gavęsis koncentruotas teršalas. Neturime pilnų duomenų, nes pagal laboratorijos tyrimus reikia išlaukti septynias dienas, kuomet gausime deguonies suvartojimo rezultatus. Azoto mėginių tyrimo normos viršija 40 kartų.
Klausimas, kada tai įvyko. Projekte nėra numatytas toks vamzdis. Jis į išleistuvą įeina žemiau negu oficiali tyrimų paėmimo vieta.
Vadinasi, pareigūnai negalėjo tinkamai užfiksuoti padidėjusios koncentracijos. Kodėl buvo pasirinkta šita technologija, kai jau galimai buvo matoma, kad pasiekti aplinkosauginių parametrų nepavyks. Šitas precedentas labai negeras. Nors nuotekų kiekis mažesnis nei Vilniaus incidento atveju, bet koncentracija itin didelė“, – teigė aplinkos ministras, patikinęs, jog ministerija atliks savo tyrimą.
Kai kuriuose mėginiuose nustatytas bendrojo fosforo kiekis viršija nuotekų išleidimui taikomą leistiną normą beveik 40 kartų, o lyginant su upėje leistina koncentracija išleidime nustatyta koncentracija ribas viršija beveik 400 kartų.
Pasak ministro, vamzdis yra po žeme, pusantro metro gylyje, tvarkingai įleistas į išleistuvą. Mėginių paėmimo vieta yra aukščiau nei įleistas vamzdis, kuriuo tekėjo koncentruoti teršalai. Tad duomenys rodė, ministro teigimu, kad „visai neblogai „Kauno vandenys“ išvalo nuotekas“.
„Man, kaip aplinkosaugininkui, faktas apie tokio masto pažeidimą yra be galo skaudus. Tiesiog viena atšaka negrįžo į valymo įrenginį, o buvo nukreipta tiesiai į išleistuvą. Taip buvo pagerinami parametrai ir išvengiama valymo“, – trumpai paaiškino aplinkos ministras, pabrėžęs, kad žala aplinkai gali siekti septynženklį skaičių.
Paimtas didelis kiekis dokumentacijos
Kauno apskrities policijos viršininkas Darius Žukauskas teigia, jog pareigūnai yra paėmę didelį kiekį „Kauno vandenų“ kompiuterinių duomenų, elektroninių dokumentų, analizuojama pačios išvalymo technologijos eiga. Paimti ir lyginamieji mėginių pavyzdžiai – jie tiriami. Nelaimė šiuo metu yra lokalizuota, pavojaus nėra.
„Džiaugiamės žmonių pilietiškumu. Visuomenė ir pranešė apie šį įvykį. Pažiūrėsime į tai principingai. Bus nustatyta padaryta žala gamtai“, – paklaustas, kaip išaiškėjo galimas nusikaltimas, atsakė D.Žukauskas.
15min žiniomis, pakaunės gyventojai tiesiog ėmė jausti didžiulę smarvę.
Pasak aplinkos ministro, duomenys iš išleistuvų buvo per daug geri, tad kilo įtarimų. Jei įmonė nebūtų pasiekusi išvalymo standartų, būtų sustabdyta jos veikla, tad šia afera to ir buvo siekiama – išvengti tokių pasekmių.
„Technologiškai išvalyti didelės koncentracijos teršalus reikia įvairių priedų. O jie brangiai kainuoja. Tad buvo pagerinami parametrai ir išvengiama valymo medžiagų panaudojimo“, – teigė aplinkos ministras.
Šiuo metu pranešimai apie įtarimus dar nėra niekam įteikti. Organizuojamos apklausos, tiriami dokumentai. Analizuojama, pasak D.Valkavičiaus, kas ir kada užpirko medžiagų, skirtų neutralizuoti tam tikrus teršalus. Tyrimas – itin platus ir įtariamųjų, tikėtina, gali būti ne vienas. „Kauno vandenų“ įmonės vadovai parodymų dėl šio incidento teisėsaugos pareigūnams taip pat dar nedavė.
„Vamzdis šiuo metu jau užakintas. Buvo liepta jį pašalinti. Jei tai buvo sąmoningas veiksmas, tai – didžiulis nusikaltimas, atliktas įmonės vidaus teritorijoje. Yra įmonių, kurios nepasiekia tų parametrų. Mes jas žinome, ieškome bendrų sprendimų, kaip tą technologiją patobulinti. Be to, procese buvo panaudotos Europos Sąjungos lėšos“, – patikino K.Navickas.
Tad žala, rodos, padaryta ne tik gamtai, bet ir kauniečiams. Anot D.Žukausko, šiandien dar nėra aišku konkreti finansinė nauda įmonei, kai nuotekos yra nepakankamai išvalomos, o oficialiai teigiama, kad gerai išvalomos, kai sutaupoma neperkant reikalingų valymui komponentų ir uždirbama branginant gyventojams mokestį už nuotekų valymą.
Ne pirmas incidentas
15min primena, jog pernai metų gruodį panašus incidentas nutiko ir Vilniuje. Dėl trūkusio vamzdžio į Nerį tekėjo nevalytos nuotekos.
Trūkus kanalizacijos vamzdžiui, nuotekos į Nerį Kaune tekėjo ir praėjusių metų birželį. Keliasdešimt minučių po katastrofos Neryje pradėjo gaišti žuvys. Į krantą pradėjo plaukti tie jos, tiek tritonai, buožgalviai. Ieškodami švaresnio vandens gyviai krito tiesiog akyse.
Metro diametro nuotekų vamzdis, kuriuo teršalai tekėjo iš Eigulių į valymo įrenginius, trūko Plungės gatvės gale, ant šlaito. Milžiniškas vandens kiekis pradėjo plauti šlaitą, kartu su ant jo augančiais medžiais. Kilo pavojus gyventojų turtui.