Kaip žinoma, Vilniaus 1-ajame teisme narpliojama legendinio aferisto 49 metų Alfredo Grigučio baudžiamoji byla dėl sukčiavimo.
Portalas 15min.lt šįkart pasakoja apie bylos epizodus, susijusius su automobilių prekyba.
Vienam policininkui iš Elektrėnų A.Grigutis nebrangiai „pardavė“ visureigį BMW X3 – 2005 metų laidos mašina kainavo tik 20 000 litų.
Kitą pirkėją sukčius sugundė 1997 metų S klasės Mercedes-Benz limuzinu už 24 000 litų.
Dar viena šeima užkibo ant viliojamo pasiūlymo už 16 000 litų nusipirkti vos 3 metų senumo vienatūrį Volkswagen Sharan.
Istorijos, kuriomis A.Grigutis apsukdavo galvas aukoms, gerokai pranoksta banalius autoverslininkų triukus, pavyzdžiui, kad mašiną vairuodavo tik 1936 metais gimęs vokietis, sekmadieniais nuvažiuodavęs į bažnyčią bei parduotuvę.
Pasaka apie konfiskuotas mašinas
Elektrėnų policininkui 32 metų Deimantui J., 2008-ųjų rugsėjį bandžiusiam važiuoti autostopu, atsitiktinai nepasisekė kelyje sustabdyti būtent A.Grigutį. Maža to, pareigūnas savo „geradariui“ prasitarė, kad ką tik paliko savąjį automobilį remontuoti. A.Grigutis progos neprasnaudė: iškart pasiūlė Deimantui išties geromis sąlygomis įsigyti neprastą visureigį.Man ir tūkstantis litų – dideli pinigai, – teisme pasiguodė iš viso 64 500 litų aferistui lengvabūdiškai atidavęs Viačeslavas.
„Prekybą“ A.Grigutis pradėjo nuo to, kad išsitraukė bei parodė policininkui netikrą Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pažymėjimą. Policininkas patikėjo.
A.Grigutis porino, kad turi priėjimą prie konfiskuotų automobilių, kurie pigiai parduodami aukcione.
Paimti pinigų – į policijos kiemą
Vieną dieną į Elektrėnų rajono policijos komisariato kiemą įriedėjo prabangus A.Grigučio vairuojamas BMW. A.Grigutis pasiimti iš pareigūno pinigus atvažiavo tiesiai pas jį į darbą. Aferistą matė ir mašinos pirkėjo kolegos.
Policininkas Deimantas trumpam sėdo pas A.Grigutį į mašiną ir sumokėjo 18 000 litų.
„Prieš tai mačiau, kaip kolega skaičiavo pinigus ir nešė pardavėjui. Grįžęs pasakė, kad sumokėjo babkes“, – teisme, nieko nepagražindamas, liudijo kitas Elektrėnų policininkas Aurimas.
Kitą dalį pinigų pirkėjai aferistui atidavė vėliau. „Po poros savaičių, kai aš gavau atlyginimą, atidavėme dar porą tūkstančių“, – minėjo teisme liudijusi pareigūno žmona Asta.
Gyrė kaip tobulą aktorių
Teisėjas Petras Karvelis stebėjosi: negi visai nekvepėjo afera? „Mano vyras šiaip nelabai pasitiki žmonėmis, yra įtarus. Bet šiuo atveju jis pasitikėjo kaip pareigūnas pareigūnu“, – sakė policininko žmona.
Ponia Asta minėjo, kad A.Grigutis sudarė labai komunikabilaus, kultūringo žmogaus įspūdį. Jis „be jokių problemų“ atvažiavo į policininko darbovietę, atvirai bendravo su jo kolegomis. „Labai profesionaliai atliko savo vaidmenį“, – apibendrino Asta.
 |
| Visureigis BMW X3 |
Nepaisant A.Grigučio kerų, policininko šeimoje buvo aptarta versija, kad „saugumietis“ galbūt rezga apgavystę.
Todėl žmona primygtinai siūlė vyrui reikalauti skolos raštelio. Vyras policininkas rėžė: „Jei jis aferistas – joks raštelis nepadės!“
„Tiesą sakė?“, – teisėjas teiravosi liudytojos. „Taip! Juk jis yra tos srities žinovas“, – atsakė policininko antroji pusė.
Kaip teisme minėjo Asta, porą galutinai įtikino tai, kad A.Grigutis buvo parodęs tarnybinį pažymėjimą bei itin kultūringai bendraudavo.
Pora neslėpė, kad A.Grigučio pasiūlymas labai žavėjo dėl mašinos pigumo. „Jei ne kaina, būtume šiaip nuvažiavę į turgų ir nusipirkę, be jokių aukcionų“, – sakė Asta.
Mersedesas – už kalėjimo tvoros?
Prabangaus S klasės Mercedes automobilio troškęs nukentėjusysis Viačeslavas R. teisme pasakojo susipažinęs su A.Grigučiu dar 2007-ųjų vasarą.
„Pas mane namuose šventėme kažkokią šventę“, – sakė vyriškis. A.Grigutis tuo metu buvo Viačeslavo giminaitės sugyventinis ir tikindavo dirbantis Vilniaus kriminalinių tyrimų tarnyboje.
„Jis turėjo tada mašiną. Aš pasakiau, kad irgi noriu tokios. Jis pasiūlė man nusipirkti tokią pačią mašiną pigiau negu rinkos kaina“, – pasakojo Viačeslavas, iš viso už automobilį bei žieminių padangų komplektą atidavęs aferistui 24 500 litų.
Pirkėjo supratimu, jo norimo limuzino rinkos kaina tuo metu svyravo tarp 30 ir 40 tūkst. litų.Taip sugeba pakalbėt, jog atrodo, kad tikrai viskas bus tvarkoje. Žodžiais ir savo išvaizda jis sukeldavo pasitikėjimą. Būdavo gerai apsirengęs, jo geras automobilis. Neatrodė, kad apgaus, – teismui apie A.Grigučio kerus pasakojo nukentėjusioji Neringa.
A.Grigutis pirkėją įtikino, kad turi priėjimą prie valstybinio turto. Esą Alytuje, griežtojo režimo kolonijos teritorijoje, yra pusiau slaptas sandėlis, kur atvežamos ir saugomos Lietuvos ambasadose naudotos transporto priemonės. Juodasis mersedesas Viačeslavui, anot aferisto, turėtų atkeliauti iš mūsų šalies atstovybės Šveicarijoje.
Patingėjo apžiūrėti mašiną
Pirkėjas aferistui už mašiną iškart atidavė 5500 litų, dar 19 000 žadėdamas perduoti per porą savaičių.
Viačeslavas dalimis maitino aferistą: netrukus davė 5000, po to 4000, galiausiai – dar 12 000 litų.
A.Grigutis savo ruožtu visus dokumentus žadėjo sutvarkyti per mėnesį. Kad pirkėjui būtų ramiau laukti mersedeso, „pardavėjas“ išrašė Viačeslavui vekselį 24 000 litų sumai. A.Grigutis minėjo, kad eksploatacijai paruoštą limuziną naujasis šeimininkas galės pasiimti iš valstybinio sandėlio Nemenčinėje.
A.Grigutis mulkinamą pirkėją tikino, jog gali pasinaudoti tarnybine padėtimi ir išrašyti leidimą į kolonijos teritoriją, kad Viačeslavas galėtų apžiūrėti perkamą automobilį. Tačiau pirkėjas numojo ranka: trenktis 130 kilometrų į kalėjimą vien tam, kad žvilgtelėtų į mašiną, kurią puikiai įsivaizduoja, Viačeslavas nepanoro.
Beje, dėl A.Grigučio aferos papildomu darbu buvo užkrauta ir Užsienio reikalų ministerija (URM). Buvo patikrintas ne tik ambasados Šveicarijoje autoūkis, bet ir visų Lietuvos diplomatinių atstovybių turimo transporto sąrašai. Paaiškėjo, kad tokio mersedeso apskritai niekur nėra ir nebuvo. Liudyti apie tai į teismą teko atvykti vienai URM specialistei.
Dar negavęs limuzino, paskolino 40 000
Kol laukė mersedeso, Viačeslavas išsikasė sau dar vieną duobę – prasitarė A.Grigučiui, kad pasiskolino iš banko krūvą pinigų namo statybai.
„Grigutis skambino man kasdien ir prašė paskolinti 40 tūkstančių litų dešimčiai dienų, nes jam reikėjo išmuitinti kažkokius telefonus. Na, ir aš paskolinau jam 40 tūkstančių“, – teisme pasakojo nukentėjusysis, net neprašęs už paskolą procentų.
Viačeslavas su A.Grigučiu nukeliavo į banką, patiklusis skolintojas pervedė pinigus į aferisto nurodytą sąskaitą. „Ir nuo to laiko jo nemačiau...“, – minėjo Viačeslavas.
A.Grigutį vyriškis „medžiodavo“ telefonu, tačiau šis ragelį pakeldavo gal sykį ar du per dešimt skambučių. Ir visada rasdavo, kaip išsisukti.
„Atlyginta žala?“ – teiravosi teisėjas P.Karvelis.
„Ne“, – patvirtino nukentėjusysis.
– Nė cento?
– Nė cento...
– Nekilo jokių įtarimų?
– Jei kiltų, to neįvyktų...
Viačeslavas teisme minėjo, jog anksčiau ne sykį skolindavo žmonėms pinigus ir niekada nekildavo bėdų. Mat niekada nebuvo susidūręs su jokiais grigučiais.
Kas užmigdė Viačeslavo budrumą? „Šnekėjom su juo normaliai. Būdavo pareigingas, atsakingas. Sudarė patikimo žmogaus įspūdį. Ir vos ne kaip giminės buvom...“, – teismui atvirai pasakojo nukentėjusysis.
Į klausimą, ar prarasta bendra 64 500 litų suma jam yra didelė, Viačeslavas sakė: „Man ir tūkstantis litų – dideli pinigai...“
Dangstėsi merijos aukcionu
Liudyti šioje byloje teko ir Vilniaus savivaldybės Aprūpinimo skyriaus transporto poskyrio vedėjui Rolandui Krikščiukui. Mat A.Grigutis mašinomis prekiaudavo ir sostinės merijos vardu.
R.Krikščiukas pasakojo, kad dar 2007 metų gruodžio 11 dieną savivaldybė iš tiesų surengė aukcioną, kurio metu pardavė iškart 12 nebereikalingų transporto priemonių už bendrą 13 800 litų sumą.
Nei BMW X3, nei VW Sharan nebuvo pardavinėjamas, o A.Grigutis su šiuo aukcionu apskritai niekaip nebuvo susijęs.
 |
| Nukentėjusieji ir liudytojai Grigučio byloje |
Tačiau vieną vilniečių šeimą aferistas sugebėjo įtikinti, kad padės šiame savivaldybės išpardavime pigiai nupirkti išsvajotą vokišką vienatūrį.
„Nei pinigų, nei automobilio...“
Pirkėjai su pardavėju pradėjo bendrauti dar 2007 metų liepą. Iš pradžių buvo perduota pusė pinigų – 8000 litų. „Tai sumai buvo išrašytas vekselis, skolos raštelis“, – minėjo nukentėjusioji Neringa.
Vėliau ji pridūrė: „Tą likusią sumą lapkričio mėnesį atidaviau aš, nes vyras dirbo.“
Teisėjas klausė: „Ir rezultatas koks?“
„Nei pinigų, nei automobilio“, – atsiduso apgautoji pirkėja.
Aukštu savivaldybės valdininku prisistatęs A.Grigutis pasiimti pinigų ramiu veidu atvyko pas šią šeimą į namus. Iš pradžių žadėjo, kad aukcionas įvyks rugsėjį, tačiau netrukus pranešė, kad data nukeliama.
A.Grigutis visada uoliai pakeldavo telefono ragelį, kartais netgi pats paskambindavo informuoti, kaip „juda į priekį“ aukciono reikalai.
Ginklai – kalba ir išvaizda
Kai paėmė antrąją 8000 litų sumą, A.Grigutis pirkėjus užtikrino, jog viskas jau sutvarkyta ir automobilis tikrai bus nupirktas.
Nuo tada pirkėjams su A.Grigučiu pasidarė sunkiau bendrauti. Vilniečiai jau įtarė klastą. Sykį jie atsitiktinai sutiko A.Grigutį mieste ir jį prispaudė, kad išrašytų raštelį visai 16 000 litų sumai.
Maždaug po metų VW Sharan pirkėjai spaudoje perskaitė, kad A.Grigutis įkliuvo pareigūnams, bei suprato tapę vienomis iš daugelio jo aukų.
„Taip sugeba pakalbėt, jog atrodo, kad tikrai viskas bus tvarkoje. Žodžiais ir savo išvaizda jis sukeldavo pasitikėjimą. Būdavo gerai apsirengęs, jo geras automobilis. Neatrodė, kad apgaus...“ – teismui apie A.Grigučio kerus pasakojo nukentėjusioji Neringa.
