„Tikslo ateiti į parduotuvę ir papjauti aš neturėjau. Aš nesitaikiau į niekur, visi smūgiai buvo atsitiktiniai“, – tikino iki šiol nė karto neteistas, užsienyje uždarbiavęs 30-metis M.Orlovskis, sausio pabaigoje turėjęs išvykti atgal į Nyderlandus uždarbiauti, tačiau įvykdęs sunkų nusikaltimą. Kaip paaiškėjo, anksčiau M.Orlovskis ir pats yra dirbęs saugos tarnyboje bei prekybos centre „Maxima“.
M.Orlovskis kaltinamas R.Poškos nužudymu ir pasikėsinimu nužudyti kitą apsaugininką, dešimt metų šias pareigas einantį Andrejų Troščenką.
Tris smūgius, vieną – į miego arteriją, peiliu patyręs R.Poška mirė įvykio vietoje. A.Troščenka taip pat nukentėjo nuo trijų smūgių peiliu, tačiau jie gyvybei pavojaus nesukėlė.
Kaltės nepripažįsta
Stambus mušė, o aukštą aš nudėjau, – tokie žodžiai nugulė į ikiteisminio tyrimo medžiagą, kuriuos ištarė nužudymu ir pasikėsinimu nužudyti kaltinamas M.Orlovskis
„Stambus mušė, o aukštą aš nudėjau“, – tokie žodžiai nugulė į ikiteisminio tyrimo medžiagą, kuriuos ištarė nužudymu ir pasikėsinimu nužudyti kaltinamas M.Orlovskis, antradienį atvesdintas į Klaipėdos apygardos teismą. Jauną vyrą apklausę tyrėjai išgirdo ir tai, jog vyras gali „perkąsti ar pasmaugti“.
M.Orlovskis savo kaltės nepripažįsta ir tikina, jog konfliktą išprovokavo apsaugininkas A.Troščenka, po to, kai jis padarė klaidą atlikdamas atsiskaitymą savitarnos kasoje.
„Paėmiau prekių, mandarinų, įmušiau netyčia kaip svogūnus. Nukentėjusysis priėjo, pasakė: „Praeikit su mumis“, pasodino į savo kampą, pradėjau šnekėti, kad vietoj užmokėsiu ir viskas. Šnekėjom, pradėjo mane mušti kumščiais ir alkūnėmis į viršutinius galvos taškus. Virš dešimt kartų tai tikrai.
Sakiau, kad apsiramink, iškviesk policiją, o sako: „Tuoj iškviesiu“ ir pradėjo mušti. Poška pradėjo rankas rišti, tuo momentu ištraukiau peilį, neišsigando, atsitiktinai pradėjau smūgiuoti ir viskas. Neprisimenu, kiek smūgių, bet nesitaikiau, tie smūgiai buvo ir viskas. Aš nemušiau, neįžeidinėjau, iš mano pusės judesių nebuvo, kad būtų panaudota fizinė prievarta“, – teisme dėstė kaltinamasis M.Orlovskis. Paaiškėjo, jog neteisingai savitarnos kasoje prekes vyras įmušė ir Naujųjų metų vakarą. Vyras tikino blogai matantis, tad tiesiog įvyko klaida.
M.Orlovskis teisme aiškino, jog parduotuvėje „nieko neketino papjauti“, o peilis kišenėje liko atsitiktinai.
„Peilis pasiliko kišenėje, kabelius tvarkiau, įdėjau į striukę ir tiek. Šiaip aš nesinešiojau, bet tai nėra ginklas, kiekvienas žmogus gali turėti ginklą. Tai nėra nusikaltimas, kiek aš žinau“, – teigė M.Orlovskis, į pareigūnų rankas patekęs sulaikytas savo namuose, kur grįžo po nusikaltimo.
„Aš nužudžiau žmogų“, – parėjęs namo M.Orlovskis pasakė motinai ir papasakojo, kas nutiko. Jis tikino nujautęs, jog viskas baigėsi liūdnai, ir netrukus apie tai perskaitė internete. Kartu su mama vyras iškvietė policiją ir buvo suimtas. M.Orlovskio mama teismui pateikė prašymą neteikti parodymų prieš savo šeimos narį.
Iš šiandienos perspektyvos žvelgdamas M.Orlovskis teigia suprantantis, jog buvo galima konfliktą išspręsti kumščiais, tačiau tuo metu buvo kitokia būsena, tada ir pasirinkimai pasitaikė kitokie. Ekspertai ant M.Orlovskio kūno jokių muštynėms būdingų sužalojimų neaptiko.
Į parduotuvę – su peiliu
Nukentėjusiais šioje byloje pripažinti R.Poškos šeimos nariai – mama, tėtis, brolis, sužadėtinė ir įvykio metu nukentėjęs apsaugininkas A.Troščenka. Bendra ieškinio suma sudaro apie 400 tūkstančių eurų.
Sūnaus netekusi Irena Poškienė antradienį teisme nužudymu kaltinamo vyriškio klausė, ką sūnus padarė, jog nusipelnė smūgių peiliu.
„Ką padarė konkrečiai mano sūnus, tas, kuris buvo patenkintas savo gyvenimu. Savo parodymuose sakei, kad esi nepatenkintas savo gyvenimu, o atėmei gyvybę žmogui, kuris kūrė ateitį, turėjo sužadėtinę, turėjo mylinčius globojančius tėvus. Ką padarė, kad nusipelnė tokių smūgių peiliu?“, – klausė mama.
M.Orlovskis atsakė, jog „jis nenusipelnė, bet dalyvavo konflikte.“
Ką padarė konkrečiai mano sūnus, tas, kuris buvo patenkintas savo gyvenimu. Savo parodymuose sakei, kad esi nepatenkintas savo gyvenimu, o atėmei gyvybę žmogui, kuris kūrė ateitį, turėjo sužadėtinę, turėjo mylinčius globojančius tėvus. Ką padarė, kad nusipelnė tokių smūgių peiliu?, – klausė mama.
I.Poškienės teigimu, eiti į parduotuvę su peiliu yra nusikaltimas.
„Jei patirtum smurtą, gali apsiginti kitais būdais, to smurto nebuvo patirta. Kas žmogui turi pasidaryti galvoj, kad eitų į parduotuvę su peiliu, tai jau yra nusikaltimas“, – teigė sūnaus gedinti mama.
Viskas įvyko žaibiškai
Antradienį teisme liudijo apsaugininku „Maximoje“ dešimtmetį dirbantis A.Troščenka, lemtingą vakarą dirbęs kartu su žuvusiu R.Poška. Ilgą darbo patirtį turintys vyras teigė, jog iki šiol peiliu niekas nebuvo puolęs, bandydavo gintis daiktais – griebdavosi kėdžių ar stalų.
Pasak A.Troščenkos, M.Orlovskis, netinkamai mušantis prekes, buvo pastebėtas dar prieš Naujuosius metus. Tuomet jis buvo įspėtas, jog kitą kartą bus kviečiama policija.
„Sausio 5 dieną mačiau, kad atėjo į savitarną, pasakiau per raciją, kad paskambintų kasininkėms, kad pažiūrėtų, kaip jis muša prekes. Jos pranešė, kad įmušta netinkamai. Pasivijau jį prie tabako skyriaus, pirko cigarečių, paprašiau praeiti į tarnybines patalpas, nuvedžiau į sulaikymo kambariuką, sėdėk, lauk policijos, traukiau dokumentus, jis pradėjo eiti durų link. Jis sako: „Už ką sulaikėte?“
Paprašė paaiškinti, pasakiau, kad mandarinus įmušė kaip svogūnus. Pasakė, aš susimokėsiu ir išsiskirstom. Sakau, kadangi ne pirmą kartą, niekur neisi. Grasindamas, kad paskers, puolė arti, prie pilvo, pastūmiau jį, nutempiau už striukės, pasodinau ant kėdės, atėjo Poška su antrankiais, jis pamatė, pradėjo priešintis“, – įvykių seką pasakojo A.Troščenka. Anot jo, kruvinas, mirtimi pasibaigęs konfliktas įvyko akimirksniu. Iš pradžių nuo smūgių peiliu nukentėjo jis, o netrukus kaltinamasis iš viršaus peiliu ėmė badyti R.Pošką.
Paklaustas, ar mušė M.Orlovskį, apsaugininkas teigė, jog tai netiesa.
Tik atstūmiau. Jei duočiau dešimt kartų, aš 140 kg svorio, ar jis ant kojų dar stovėtų?
„Tik atstūmiau. Pažiūrėkite į mane, jei duočiau dešimt kartų, aš 140 kg svorio, ar jis ant kojų dar stovėtų...“, – sakė A.Troščenka, apie savo kolegą atsiliepiantis tik gražiausiais žodžiais. A.Troščenka teigė po incidento sunkiai miegantis, jam visur vaidenasi nužudytas kolega, norintis pakeisti darbą. Šie jo žodžiai teismo salėje sugraudino šeimos narius.
Iš Tauragės kilęs R.Poška gyveno su sužadėtine, buvo įsigijęs butą, netrukus turėjo apsiginti anglų kalbos bakalaurą, planavo savo ateitį. Šį darbą vaikinas dirbo antrus metus.
Mūsų ryšys su sūnumi buvo ypatingas. Kolegos stebėjosi: kaip užauginai vaikus, kurie tave taip gerbia, myli.
„Auginau vaiką sau, ne gatvei. Pati dirbu ugdymo srityje, žinau, kiek yra nemylėtų, neglostytų vaikų. Atidavėm jam viską, ką galėjom, ką geriausia. Didžiavausi juo. Mūsų ryšys su sūnumi buvo ypatingas. Kolegos stebėjosi: kaip užauginai vaikus, kuriais gali didžiuotis, kurie tave taip gerbia, myli“, – sakė mama I.Poškienė, teigdama, jog nužudydamas sūnų M.Orlovskis nužudė ir ją.
Ašaras teisme braukė ir 16-metis brolis bei tėvas, apie kurį kolegoms tik gerais žodžiais atsiliepė pats R.Poška. Verkdamas prieš teisėjus vyras pasakojo, kaip laukė anūkų, padėjo sūnui, tačiau „atskridęs erelis viską išdraskė.“
