Vilniaus miesto apylinkės teismas dar liepos mėnesį du „kriminalistus“ – Oskarą Baroną ir Artūrą Larionovą – pripažino kaltais dėl vagystės, pareigūno vardo pasisavinimo, neteisėto laisvės atėmimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo.
1991 m. gimusio A.Larionovo teismas į kalėjimą nepasiuntė, jis bendradarbiavo su teisėsauga, atvirai papasakojo visas įvykio aplinkybės, taigi buvo nuteistas 1 m. ir 3 mėn. lygtine laisvės atėmimo bausme ją atidedant trejiems metams.
O anksčiau už vagystes ir plėšimus jau teistas, 1998 m. gimęs ir nusikaltimo padarymo metu dar nepilnametis O.Baronas pasiųstas į pataisos namus, subendrinus visas bausmes su ankstesniais jo nusikaltimais vaikinas, teismo sprendimu, kalėti turėtų 2 metus.
Tiesa, nuosprendis dar nėra įsigaliojęs. Viso proceso metu savo kaltę tik iš dalies pripažinęs O.Baronas į pataisos namus nenori ir nuosprendį apskundė, tad antradienį jo bylos ėmėsi Vilniaus apygardos teismas.
Sulaikė prekeivį
Istorija prasidėjo 2016 metų vasarą, naktį iš liepos 6-osios į 7-ąją. Anot A.Larionovo, nusikaltimą įvykdyti O.Baronas jį įkalbinėjo jau seniai, tačiau priimti pasiūlymą jis sutiko tik kai vasarą jam ėmė trūkti pinigų.
O.Baronas nukentėjusio jaunuolio nepažinojo, tačiau girdėjo gandų, kad šis pardavinėja narkotikus, tad susirašė su juo trumposiomis žinutėmis ir susitarė susitikti.
Naktį atvažiavę į sutartą vietą abu vaikinai iš pradžių planavo tik galimą prekeivį pagąsdinti ir apvogti, bet pamatę, kad šis atvyko ne vienas, A.Larionovas improvizavo, prisistatė policijos pareigūnu ir pakišo nukentėjusiajam socialinio draudimo pažymėjimą. Tą pamatęs vienas nukentėjusiojo draugas griebė kuprinę ir pabėgo.
„Tada paklausėm, ar jis žino, už ką yra sulaikomas. Jis pasakė, kad taip ir parodė ieškoti kanapių vairuotojo durelėse, ten radom apie 2,5 – 3 g. Kitą likusį jo draugą paleidome“, – teisme pasakojo A.Larionovas. Tiesa, šią aplinkybę apie rastus narkotikus neigė pats nukentėjęs vaikinas - disponavimo narkotikais ar jų prekybos įrodyti nepavyko.
Po to nukentėjusįjį abu „pareigūnai“ įsisodino į automobilį, surakino antrankiais, nuvežė prie konteinerių ir apklausė, prašė jo padėti sulaikyti ir kitą narkotikų prekeivį, jį neva jau stebėjo anksčiau. Be to, dar ir konfiskavo jo daiktus – telefoną ir piniginę su dokumentais.
Vakaras jaunimui nesibaigė, „kriminalistai“ nusprendė atlikti ir kratą tariamo prekeivio namuose, bet ten jokių narkotikų nerado.
Jau kitą dieną vyrukai nusprendė tęsti „pareigūnų“ darbą, tad A.Larionovas padirbo ir atspausdino „Vilniaus kriminalinės policijos Narkotikų kontrolės skyriaus“ pažymėjimą, taip pat dokumentus: „Konfiskuotų daiktų orderį“, „Konfiskuotų daiktų grąžinimo orderį“ ir „Baudos paskyrimą“.
Tą pačią dieną susitikę su nukentėjusiuoju grąžino jam dalį daiktų ir liepė vietoje susimokėti 580 eurų baudą, ką šis ir padarė.
Gal viskas taip ir būtų pasibaigę, tačiau O.Baronas pasidarė godus ir nusprendė dar pareikalauti išpirkos už pasisavintą BMW, iš pradžių 100 eurų, vėliau suma išaugo iki 400 eurų.
Nukentėjusysis buvo įsitikinęs, kad jis išties pateko į policijos akiratį, tad nusprendė nueiti tiesiai į Kelių policiją Mėnulio gatvėje ir ten pabandyti atgauti savo BMW. Ir tik nuvykęs pas tikrus policininkus, jis sužinojo, kad tapo apgavystės auka.
Prašo nesiųsti į kalėjimą
O.Barono gynėjas Andriejus Melkovas teisėjų kolegijos prašė sušvelninti nuteistajam bausmę ir nesiųsti jo į kalėjimą. Tam jis pateikė nemažai argumentų.
Jis akcentavo, kad nors ir nepavyko to įrodyti, tačiau O.Baronas pasinaudojo pačio nukentėjusiojo neteisėtais veiksmais – prekyba narkotinėmis medžiagomis ir bandė jį tiesiog apgauti.
„Apsimesdami policijos pareigūnais jie atliko ne automobilio vagystę, o sukčiavimą. Ir nebuvo tyčios pagrobti automobilio, tai buvo tiesiog vienas iš apgaulės elementų siekiant įtikinti, kad jie veikia kaip pareigūnai. Kuomet asmuo nesinaudojo paimtu daiktu, nepaslėpė, neperdavė kitam, įrodo, kad asmenys neturėjo tikslo jo pasisavinti“, – tvirtino advokatas, prašydamas išteisinti O.Baroną dėl jam inkriminuotos automobilio vagystės.
Taip pat esą O.Baronas neklastojo dokumentų. Pasak advokato, tą darė A.Larionovas savo iniciatyva ir neva niekieno neraginamas.
Gynėjas atkreipė dėmesį, kad O.Baronas sulaikymo metu buvo nepilnametis, o kai jis pateko į policijos rankas, apie tai nebuvo informuota jo motina.
„Skiriant bausmes būtina atsižvelgti, kad O.Baronas nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, o laisvės atėmimas turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Kalėjimai yra perpildyti, turime daugybę bylų dėl netinkamų asmenų laikymo sąlygų ir siųsti į kalėjimą nepilnametį iš tikro neteisinga, atsižvelgiant į jo veikos pavojingumą, tai nėra koks nužudymas.
Probacijos tarnyba, atsakinga už asmenų pataisymą, ištyrė O.Baroną ir aiškiai pasakė, ką galima daryti, kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Visiškai neaišku, kodėl pasirinkta pati griežčiausia forma ir galbūt galima būtų pasiekti švelnesnėmis bausmėmis. Yra visi pagrindai ir sąlygos nesiųsti O.Barona atlikti laisvės atėmimo bausmės, prašome priimti nuosprendį, nesusijusį su realia laisvės atėmimo bausme“, – kalbėjo A.Melkovas.
Teismas savo nuosprendį planuoja paskelbti spalio 30 dieną.
