Žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio dažniausiai vengusi 24 metų L.Stankūnaitė neseniai nustebino, Policijos departamente surengdama specialią spaudos konferenciją. Maža to, jau po šio pabendravimo su televizijų žinių laidų žurnalistais jauna moteris dalyvavo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
Tąsyk šią pašnekovę kalbinęs žurnalistas Edmundas Jakilaitis taikliai pastebėjo: „Jūs daug matyta, bet mažai girdėta.“
Prieš TV kamerą atsisėdusi L.Stankūnaitė turėjo beveik 23 minutes eterio, kad įtikintų savo nekaltumu, papasakotų apie D.Kedžio nuopuolį ir jo sesers N.Venckienės nuodėmes.
Naujienų portalas 15min.lt dvigubos rezonansinės žmogžudystės metinių proga pateikia įdomesnes L.Stankūnaitės viešai pareikštas mintis.
Apie atsiradusį norą bendrausti su žiniasklaida ir visuomene:
„Kai patekau į apsaugą po mano sesers žūties, pirmus tris mėnesius man tikrai buvo labai sunku. Buvo šokas ir man tikrai buvo sunku atsigauti. Lygiai taip pat man reikėjo laiko apsiprasti bendrauti su žurnalistais. Žmonės manė, kad aš nenoriu bendrauti su žurnalistais, bėgu. Bet tai ne mano noras nebendrauti – paprasčiausiai viskas derinama su policija, Generaline prokuratūra, todėl mano veiksmai yra ribojami. Aš laikausi sutarties sąlygų. Aš viską teismui pateiksiu. Aš galėčiau ir žurnalistams viską parodyti. Sakau, bus reikalas, aš susitiksiu ir mielai bendrausiu. Tuoj minėsime mano sesers metines ir, žinote, jau apsišarvavau kantrybe, stengiuosi kovoti ir baigti šitą bylą bei visą šitą siaubą.“
Apie tai, kad D.Kedys galėjo nužudyti jos seserį Violetą Naruševičienę ir teisėją Joną Furmanavičių:
„Mano nuomone, kad tai jis padarė. O ikiteisminio tyrimo pabaiga pasakys, kaip iš tiesų buvo. Kaip ir sakiau: pradėjo lįsti tiesa ir jau jam nebebuvo kur, per daug pridėta melo buvo.“Jau apsišarvavau kantrybe, stengiuosi kovoti ir baigti šitą bylą bei visą šitą siaubą.
Apie tai, kad atsakingi asmenys neįžvelgė dvigubos žmogžudystės pavojaus:
„Manau, patys artimieji nesitikėjo jo tokių veiksmų. Bet aš kreipiausi į generalinį prokurorą 2009-09-07 dėl apsaugos. Bet jokios reakcijos ir jokio rašto aš iki šios dienos negavau. Neatimti ginklų ir nieko nedaryti, ir būti tokiam neveiksniam! Man tokia nuomonė susidarė, kad Algimantui Valantinui, buvusiam generaliniam prokurorui, yra visiškai nesvarbu žmonių gyvybės.“
Apie tai, kad nei D.Kedžio, nei V.Naruševičienės vaikų niekas neprievartavo:
„Neprievartavo nieks tų mergaičių! Teigė, kad abi mergaitės buvo prievartautos. Mano sesuo tą pačią dieną gavo siuntimą iš Vilniaus apygardos prokuratūros ir padarė ekspertizę. Parašyta: neigiamas atsakymas, nieks neprievartavo, netvirkino, jokių veiksmų, nieko nėra. Pedofilijos byloje ta pažyma yra. Ką aš ir noriu pasakyti: jis (D.Kedys – red. past.) jau buvo apimtas nevilties. Tiesa jau pradėjo kilti į paviršių: vienas, kitas, trečias dalykas. Faktas tas, kad jis jau pradėjo jaudintis, kad tiesa lenda, ir tiesiog nebežinojo, ką daryti.“
Apie skandalinguosius vaizdo įrašus, kuriuos ir L.Stankūnaitė vertina kaip jos dukrelės tvirkino įrodymus:
„Venckienė pasakė: aš dalyvavau, aš mačiau. Vadinasi, Kauno apygardos teismo teisėja Neringa Venckienė matė, kaip jos brolis Kedys daro nusikalstamą veiką. Tikrai galima sakyti, kad jo veiksmuose buvo tvirkinamųjų veiksmų požymių. Padaryti maketą ir sakyti vaikui – tu nežiūrėk į kamerą, o tu daryk! Mokyti visų seksualinio pobūdžio organų pavadinimų... Jinai buvo tvirkinta tos pačios šeimos visus tuos mėnesius. Visus tuos devynis mėnesius, kai ji buvo izoliuota nuo manęs, nuo darželio, ji buvo nuo visų atskirta.“
Apie savo nekaltumą ir geras valstybinės apsaugos teikiamas sąlygas:
„Jeigu aš kalta, jeigu būtų bent menkiausias įtarimas – dvejus metus aš gyvenčiau tokiomis sąlygomis, kokiomis aš gyvenu? Taip nebūtų! Aš gyvenu geromis sąlygomis. Bet aš negaliu minėti, pasirašiau sutarties sąlygas ir negaliu apie tai šnekėti. Bet aš gyvenu gerai ir aš patenkinta!“Mūsų su dukrele tikrai šilti santykiai: jinai mane apkabina, bučiuoja, ji tikrai manęs ilgisi.
Apie vilkinamas bylas:
„Jeigu teismai susizgribtų ir pasakytų – čia ir dabar nagrinėjama, jokių atidėjimų, mes baigtume tas bylas ir baigtųsi visų skausmas, nelaimės. Bet kažkas yra suinteresuoti vilkinti.“
Apie tai, kaip ji pasinaudojo Andriumi Ūsu:
„Šis žmogus man rodė dėmesį, jis tikėjosi galbūt su manimi ir ateities. Bet aš galiu pasakyti tiesiai šviesiai: aš žinojau, kad šis žmogus yra visuomeninis veikėjas, pažįsta politikus. Maniau, man bus tikrai lengviau kovoti su Venckais, kurie yra teisininkai, išprusę, turi įtakingų ryšių. Ir aš pasinaudojau šiuo žmogumi paprasčiausiai. Aišku, jis tikėjosi iš manęs, bet kadangi žmogus nematė atsako, jis rado žmogų, kuris parodė atsaką. Vedė tą moterį ir laimingai gyveno, kol įvyko šita tragedija.“
Apie Garliavoje susibūrusius D.Kedžio sekėjus:
„Pažiūrėkite, kokie ten žmonės stovi! Tris kartus teisti, tokie ir tokie, ir tokie. Žilius, draugas Kedžio, gyveno pas Kedį – su kokia praeitimi? Visoks banditas! Po to Kuprevičius toje pačioje lovoje miegojo, irgi banditas. Aš tai jam pasiūlyčiau savo šeima pradėti rūpintis, o ne su angelais šnekėti.
Apie taikos sutartį su D.Kedžiu, kurioje L.Stankūnaitė pripažino, kad dukrelė gali gyventi tėvo namuose:
„Man tuo metu nebuvo dvidešimties. Aš įsivaizdavau, kad baigsiu mokslus. Norėjau įgyti aukštąjį išsilavinimą, gauti diplomą. Maniau, kad pabus pas tėvą, vis ne pas kažkokį svetimą. Juo labiau kad vyko tie karai. Maniau, pabus pas jį, tai apsiramins – žinote, kaip tie vyrai, būna, nervinasi, nori parodyti savo ego: štai aš vyras, aš šeimos galva. Tai galvojau patenkinti tą jo ego, parodyti, kad jis vyras, o tuo pačiu aš baigsiu mokslus, gausiu išsilavinimą. Tuo pačiu metu aš ir dirbau. Norėjau atsistoti ant kojų, pasirūpinti savo dukrele, suteikti jai, kas geriausia. Bet matote, kaip išėjo – aš nuėjau į teismą be advokato, o tada aš visai apie teisę nieko nesupratau. O kai įvyko man ta skaudi nelaimė sesers, tada pradėjau gilintis.
Apie tai, kaip jos dukrą prižiūri laikinoji globėja N.Venckienė:
„Aš jums tiesiai švieisiai pasakysiu ir visai Lietuvai pasakysiu: mano dukrelė yra neprižiūrima! Mano dukrelė ateina visą laiką išsausėjusiu veidu, traiškanotomis akimis. Nešvarūs apatiniai, batai per maži arba per dideli, kelnės sujuostos, arba per didelės, arba per mažos – nepatogu, judesį varžo. Venckienė apvelka tuos savo kailinius, kad parodytų žmonėms, kokia ji turtinga. Ir, žinote, tai atspindi įvairios pažymos. Aš turiu tas pažymas ir teismuose jos bus pateiktos.“Visai Lietuvai pasakysiu: mano dukrelė yra neprižiūrima! Mano dukrelė ateina visą laiką išsausėjusiu veidu, traiškanotomis akimis. Nešvarūs apatiniai, batai per maži arba per dideli...
Apie šokiruojamą dukrytės ligų istoriją:
„Ir man sako, kad mano dukra sveika. Taip nėra, taip nėra, žmonės, taip nėra! Išsireikalavau iš Kauno rajono vaiko teisių visą medžiagą, kur nuo 2009-10-12, kai Venckienė tapo globėja, iki liepos pradžios. Vartau tas sveikatos dokumentų kopijas ir man šokas! Mano mergaitei diagnozuota taip ir taip... Mano mergaitė tikrai nėra ten prižiūrima. Tuose namuose ji nejaučia šilumos.“
Apie tai, kuo užsiima visą dieną:
„Venckienė sako, kad aš nedirbu. Bet aš labai daug dirbu! Be abejo, aš turėjau advokatę ir dabar man atstovauja valstybinė advokatė, bet niekas geriau šitos bylos nežino kaip aš. CPK, BPK, teismų praktika, konvencijos ir Konstitucija, ir taip toliau. Taip, aš domiuosi, aš studijuoju. Taip, aš labai daug dirbu. Ir kai klausia manęs: „Kaip jūsų vasaros atostogos?“, aš atsakau labai paprastai: aš dirbau ir studijavau tuo tikslu, kad kuo greičiau susigrąžinčiau dukrelę. Ir tik aš rūpinuosi, galbūt Venckienei tai atrodo nepagrįsti raštai, kai aš kreipiuosi, kai mano dukrelė serga vienokia liga, kitokia. Bet, žinote, jei nesidomėčiau, nesužinočiau ir dar baisesnių ligų, kuriomis persirgo mano dukrelė.“
Apie tai, kaip L.Stankūnaitė įsivaizduoja savo gyvenimą, jei laimėtų bylą ir atgautų dukrelę:
„Tai bus dar labai ilgai procesas. Aš jau ketverius su puse metų bylinėjuosi...“
Apie nesuvaidintą bendravimą su dukrele:
„Nenoriu girtis, bet mūsų su dukrele tikrai šilti santykiai: jinai mane apkabina, bučiuoja, ji tikrai manęs ilgisi. Ir čia ne kažkoks suvaidintas teatras.“
