Vilniaus apygardos teismo kolegija ketvirtadienį griebėsi ir vienu ypu išnagrinėjo sudėtingąją baudžiamąją bylą dėl dviejų „Volvo“ avarijos 2004 metų rugsėjį lygiareikšmių kelių sankryžoje sostinėje.
Kaip jau pasakojo 15min.lt, šią jau penkerius metus teismuose narpliojamą bylą neseniai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) grąžino nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teisėjams.
Prieš tai Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu M.Glinskis dėl šios avarijos buvo nuteistas, o pagal vėlesnį Vilniaus apygardos teismo verdiktą – išteisintas.
7 kartus kuklesnis ieškinys
Kaip žinoma, po to, kai sostinės Liepyno ir Sakalų gatvių sankryžoje prieš pusšeštų metų susidūrė automobiliai „Volvo S60“ bei „Volvo 460“, našle liko pastarosios mašinos vairuotojo žmona 75 metų Danutė Petravičienė.
Pirmosios instancijos teisme moteris vylėsi iš atsakovų šioje byloje prisiteisti net 800 tūkst. litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau teismas priteisė tik 20 tūkst. litų.
Naujausiame ieškinyje D.Petravičienė reikalauja 110 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo.
Prašoma priteisti ir 16,4 tūkst. turtinę žalą bei dar 11,2 tūkst. litų už advokatų paslaugas per visus šiuos metus.
Ketvirtadienio posėdyje teismui suteikus ieškovei žodį, moteris sunkiai rinko žodžius: „Atleiskite, aš labai jaudinuosi...“
„Nesijaudinkite. Jau turėjote priprasti“, – žinodama, kiek trunka tiesos paieškos šioje byloje, našlę drąsino teisėja Alvyra Ona Kvaraciejūtė.
 |
| Našle po avarijos likusi D.Petravičienė. |
„Kuo toliau – tuo sunkiau“, – atsiduso D.Petravičienė.
Sunku pamatuoti neatsargumą
Nukentėjusiųjų advokatui šios dienos posėdyje svarbiausia buvo teisėjus įtikinti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė nukentėjusiojo R.R.Petravičiaus neatsargumą.
Anot gynėjo, tragiškas eismo įvykio pasekmes lėmė prieš pat „Volvo“ susidūrimą M.Glinskio padaryti KET pažeidimai.
Todėl išvada apie R.R.Petravičiaus neatsargumą, anot advokato, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Teisininkas priminė, jog ekspertai nustatė, kad R.R.Petravičiaus įslinkimas į riboto matomumo lygiareikšmių kelių sankryžą buvo „priimtinas ir saugus“, ko negalima teigti apie M.Glinskio vairavimą. Teigiama, kad „Volvo S60“ vairuotojas nesilaikė bendrų saugumo taisyklių, viršijo leistiną greitį, taip pat nepaisė KET nuostatos, jog vairuotojas turi turėti galimybę bet kada saugiai sustabdyti transporto priemonę.
Greitis – ne esmė?
Teisiamojo gynyba buvo paremta teiginiu, jog po avarijos miręs „Volvo 460“ vairuotojas R.R.Petravičius pirmiausia buvo neteisus dėl to, kad nesivadovavo dešinės rankos taisykle, pagal kurią privalėjo praleisti „Volvo S60“.
Antras akcentas: atlikto eksperimento metu esą nustatyta, jog M.Glinskio greitis nebuvo esminė avarijos priežastis. Teigiama, jog esant tokioms sąlygoms lemtingoje sankryžoje, abiejų „Volvo“ susidūrimas buvo neišvengiamas M.Glinskiui važiuojant ir 50, ir net vos 40 km/val. greičiu.
Tačiau avarijos pasekmės esant mažam greičiui, žinoma, būtų švelnesnės.
Kaltinamojo atstovai siūlo viską vertinti taip: jei nepažeisdamas KET M.Glinskis vis tiek nebūtų išvengęs avarijos, vadinasi, KET pažeidimas ir susidūrimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu.
Šiuo atveju ekspertai nustatė, jog R.R.Petravičius traumą, vėliau lėmusią jo mirtį, patyrė trenkdamasis galva į dešinės (!) pusės statramstį.
Nukentėjusiojo sužalojimų, būdingų vairuotojui, prisisegusiam saugos diržą, specialistai neužfiksavo.
M.Glinskio advokatas stebėjosi, jog siauroje užkimštoje sankryžoje abu vairuotojai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostas, tačiau toks poelgis neigiamai vertinamas tik kaltinamojo atžvilgiu.
 |
| 15min.lt iliustracija/Akivaizdu, kad susidūrimo momentu„Volvo S60“ važiavo gatvės viduriu (pažymėtas punktyru). Tačiau ir „Volvo 460“ dėl trukdančių sustatytų mašinų buvo pasislinkęs kairiau savo juostos. |
Oponentų gynėjas nesusilaikė vėliau nereplikavęs. „Lygiareikšmių kelių sankryža nereiškia, kad gali abu važiuoti 66 km/val. greičiu, ir kam pavyks pralėkti, tas ir bus teisus!“
Objektyvus prokuroro žvilgsnis
Bylą kuruojantis prokuroras ketvirtadienio posėdyje pareiškė, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl M.Glinskio kaltumo šioje avarijoje yra teisėtas ir pagrįstas.
Prokuroras pakartojo, jog „Volvo S60“ vairuotojas artėjo prie lygiareikšmių kelių sankirtos su ribotu matomumu, todėl „turėjo važiuoti saugiu greičiu, kad bet kokiu momentu galėtų sustabdyti automobilį.“
Prokuratūros atstovas taip pat pabrėžė, jog M.Glinskis iš tikrųjų neleistinai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, tuo tarpu R.R.Petravičiaus analogiškas pasislinkimas kairiau dėl dešiniame kelkraštyje stovėjusių mašinų nesukėlė problemų, nes „Volvo 460“ kairėje nebuvo jokios kliūties.Anot prokuroro, „Volvo S60“ vairuotojas artėjo prie lygiareikšmių kelių sankirtos su ribotu matomumu, todėl „turėjo važiuoti saugiu greičiu, kad bet kokiu momentu galėtų sustabdyti automobilį.“
Kita vertus, prokuroras nepamiršo paminėti ir tos aplinkybės, jog R.R.Petravičius nebuvo prisisegęs saugos diržo: „Čia yra didelis žuvusiojo neatsargumas!“
Prokuroras pareiškė nuomonę ir dėl nukentėjusiajai anksčiau priteistos 20 tūkst. litų kompensacijos – jo supratimu, ši suma turėtų būti dvigubai didesnė.
Siūlo taip nesureikšminti pinigų
„Būdami žmonėmis neužmirškime žmogiškumo“, – gavęs paskutinio žodžio teisę sakė M.Glinskis.
Jis pabrėžė, kad universitete yra įgijęs transporto inžinieriaus specialybę, todėl yra ramus, kad avarijos dieną važiavo automobiliu, kuris atitinka visus techninius reikalavimus.
M.Glinskis nepeikė ir senesnio modelio „Volvo“, tačiau akcentavo, jog prisisegti saugos diržą vairuotojui buvo būtina.
„Labai gaila, kad nebėra vieno žmogaus, bet taip pat labai gaila, jog pokalbis daugiausiai sukasi apie pinigus“, – apgailestavo M.Glinskis.
Savąjį pakartotinį verdiktą šioje užsitęsusioje byloje Vilniaus apygardos teismas mėgins paskelbti balandžio 26 dieną. Jei kažkuri šalis nutartimi nebus patenkinta, vėl įgis teisę pateikti skundą Aukščiausiajam Teismui.
