Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 22 d. priėmė nutartį, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje valstybės tarnautojas Mindaugas Matažinskas – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas, savivaldybės vyriausiasis architektas – buvo kaltinamas dėl dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė priešingus procesinius sprendimus byloje, atitinkamai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį, o apeliacinės instancijos teismas – išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorė kasaciniu skundu prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Savo prašymą kasatorė argumentavo tuo, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadų nepagrindė išsamia bylos duomenų analize. Valstybės tarnautojui įrašius į prašymą gauti savivaldybės administracijos pažymą apie galimybę naudoti naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus pagal paskirtį tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jų rengėjo tapatybės – kad juos rengė privatus projektų vadovas, nors jis dokumentų nerengė, ši veika negali būti vertinama kaip formalaus pobūdžio, nepažeidžianti fizinių ar juridinių asmenų teisių ir nesukėlusi teisiškai reikšmingų padarinių.
Tokia valstybės tarnautojo veika pažeidžiami ir valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, padaroma didelė žala savivaldybės administracijai ir valstybei.
Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad valstybės tarnautojas, susitaręs su privačiu projektų vadovu dėl jo įrašymo į prašymą kaip projekto vadovo, įrašė šiuos duomenis remdamasis susitarimu ir suprasdamas, kad elgiasi teisėtai.
Remiantis susitarimu ir ankstesne valstybės tarnautojo bendradarbiavimo su privačiu projektų vadovu patirtimi, duomenų įrašymas į projekto dokumentus atitiko tikrovę, atliekant tokius veiksmus nebuvo įrašyti melagingi duomenys, taigi valstybės tarnautojo veika nėra dokumentų klastojimas. Faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, jog toks asmuo veikdamas arba neveikdamas atitinkamu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų.
Valstybės tarnautojas nesiekė, kad juridinio asmens projektas savivaldybės administracijoje nagrinėti būtų paskirtas jam, be to, nenustatyta, kad būtų daręs įtaką savivaldybės darbuotojams, kad pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį būtų išduota nepaisant projekte esančių klaidų, nedarė įtakos dėl konkretaus darbuotojo paskyrimo nagrinėti juridinio asmens projektą savivaldybės administracijoje.
Atvirkščiai, projekte nustačius klaidų, valstybės tarnautojas ėmėsi veiksmų joms pataisyti.
Atvirkščiai, projekte nustačius klaidų, valstybės tarnautojas ėmėsi veiksmų joms pataisyti, o vėliau pažyma buvo išduota pagal iš esmės tokį patį projektą, taigi, valstybės tarnautojo veika negali būti vertinama ir kaip piktnaudžiavimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prokurorės kasacinį skundą atmetė, apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
