Pernai dėl netvarkingų dokumentų keliones pasienyje teko atidėti 58 nepilnamečiams. Net 55 iš jų į užsienį vyko lėktuvų reisais.
Šiemet tinkamais dokumentais ir leidimais nepasirūpino 11-os vaikų tėvai ar globėjai.
Pagrindinė nepilnamečių neišleidimo iš šalies priežastis – raštiško ir notaro patvirtinto vieno iš tėvų ar globėjų sutikimo neturėjimas.
Tokį dokumentą nepilnametis privalo pateikti VSAT pareigūnams, jei jis vienas savarankiškai ar su lydinčiu asmeniu, kuris nėra vienas iš tėvų ar globėjų, vyksta į Šengeno erdvei nepriklausančią valstybę, pavyzdžiui, Rusiją, Turkiją, Egiptą, Baltarusiją ir kitas. Tiesa, jei į ją nepilnametis Lietuvos pilietis vyksta su vienu iš tėvų ar globėjų, tokio sutikimo nereikia.
Pastebima, jog vis dar pasitaiko atvejų, kuomet suaugusieji, ruošdamiesi išleisti vieną nepilnametį į užsienį, apie leidimo išvykti būtinumą klaidingai sprendžia pagal kitos šalies narystę Europos Sąjungoje.
Pasieniečiai primena, jog tokiais atvejais privalu pasidomėti, ar valstybė, į kurią nelydimas ketina vykti vaikas, priklauso Šengeno erdvei.
VSAT atkreipia dėmesį, kad tėvų sutikimas ir toliau yra privalomas bei pasieniečių tikrinamas, jei nepilnametis iš Lietuvos tiesioginiu reisu išvyksta į Jungtinę Karalystę bei Airiją. Šiose šalyse nepilnai galioja Šengeno teisyno nuostatos, todėl nepilnametis, vienas ar su lydinčiu asmeniu, kuris nėra vienas iš tėvų ar globėjų, susiruošęs skristi į Londoną ar Dubliną, privalo pasieniečiams ne tik pateikti galiojantį kelionės dokumentą, bet ir turėti vieno iš tėvų ar globėjų sutikimą laikinai išvykti į užsienį.
Tokie pat reikalavimai taikomi ir vykstant į daugelio lietuvių turistų pamėgtas Kroatiją ir Bulgariją. Šios valstybės yra pilnateisės Europos Sąjungos narės, tačiau nepriklauso Šengeno erdvei, todėl, pavyzdžiui, jei nepilnametis be jį lydinčio vieno iš tėvų skrenda tiesioginiu reisu iš Vilniaus į Burgasą ar Varną, privaloma iš anksto pasirūpinti notaro patvirtintu raštišku leidimu laikinai išvykti.
