Kaip rašoma teismo pranešime, M.M. nubaustas už tai, kad šiai bendrovei priklausančios kirpyklos 6 darbuotojoms nuo praėjusių metų gegužės iki lapkričio mėnesio tyčia apskaičiavo ir išmokėjo 5 tūkst. 974 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas M.M. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad šios 6 moterys dirbo po kelis mėnesius, neturėjo darbo patirties. Kadangi darbo buvo nedaug, todėl visos šios moterys buvo įdarbintos 0,25 etato, administratorės dirbdavo po 1 val. per dieną, kirpėjos pagal slenkantį grafiką po kelias valandas per dieną, joms buvo mokamas nedidelis oficialus darbo užmokestis. „Juodos buhalterijos“ bendrovėje nebuvo, neoficialių pajamų nebuvo, todėl mokėti neapskaityto darbo užmokesčio nebuvo lėšų ir toks užmokestis mokamas nebuvo.
Teisme liudytoja apklausta Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoja paaiškino, jog buvo gautas skundas, kad šioje kirpykloje darbuotojams mokamas darbo užmokestis, kuris neįtrauktas į buhalterinę apskaitą. Šioje kirpykloje pareigūnės atliko kontrolinį pirkimą – užsisakė procedūras, už kurias sumokėjo, pinigai į kasą nebuvo įnešti ir kasos aparato čekiai joms nebuvo išduoti, dėl to buvo surašytas protokolas administratorei.
Salone dirbusios moterys aiškino, kad dirba tik po valandą per dieną ir pinigų „vokeliuose“ negauna, todėl VMI pareigūnės nutarė apklausti buvusias darbuotojas, kurias iškvietė į VMI. Šios parašė paaiškinimus ir nurodė, kad be oficialaus atlyginimo pervedamo į sąskaitas gaudavo ir neoficialų atlyginimą.
Apklausta šioje kirpykloje administratore dirbusi moteris paaiškino, kad ji su darbdaviu buvo pasirašiusi darbo sutartį, pagal kurią jai turėjo būti mokamas 800 litų atlyginimas, dirbti reikėjo dvi dienas nuo 8 val. iki 20 val., o po to buvo suteikiamos dvi išeiginės. Vėliau pamatė kitą darbo sutartį, pagal kurią ji dirba 0,25 etato po 1 val. per dieną ir jai mokama apie 100 Lt per mėnesį. Tokiomis sąlygomis ji dirbti nesutiko, prašė M.M. sutartį surašyti taip, kaip jie tarėsi, šis atsisakė tai padaryti, todėl toliau dirbti ji atsisakė. Už mėnesį darbo jai buvo sumokėtas 104 litų atlyginimas, o neoficialiai sumokėta – 273 litai. Salone dirbusios moterys jai aiškino, kad jos visos įdarbintos po 0,25 etato ir dokumentuose rodoma, kad dirba kasdien po 1 val., tačiau dirba pagal grafiką nuo 8 val. iki 20 val. Didžioji dalis atlyginimo joms mokama neoficialiai.
Panašius parodymus davė ir kitos buvusios kirpyklos darbuotojos.
Įvertinęs surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad UAB „Bovary Lt“ visos gaunamos pajamos nebuvo apskaitomos buhalterinėje apskaitoje, kad už 100 litų nesiekiantį darbo užmokestį per mėnesį niekas nedirbtų ir, kaip įrodyta, nedirbo, iš neapskaitytų buhalterijoje pinigų M.M. turėjo lėšų mokėti neapskaitytą darbo užmokestį ir liudytojų parodymais įrodyta, kad tokį darbo užmokestį jis mokėjo.
Šis nutarimas gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK) numato, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams arba jų įgaliotiems asmenims nuo 10 tūkst. iki 20 tūkst. litų.
