Šaltą 1999 metų sausio 25-osios vakarą prokuroras Gintautas Sereika važiavo po darbo dienos namo. Ten jo laukė dvi dukros, 6 ir 5 metų, bei jaunėlis keturmetis sūnus. Prisiminimuose apie tą vakarą yra išlikę, kad užsukęs į namus G.Sereika dar ketino rasti laiko susigrumti su kamuoliu krepšinio aikštelėje. Deja, nė nespėjusį išlipti iš automobilio, prie pat savo namų, prokurorą įveikė septynios banditų paleistos kulkos. Po kelių valandų, pirmoji apie nebeatitaisomą netektį sužinojo iš darbo grįžtanti jo žmona...
Tiek tuomet, tiek dabar, po penkiolikos metų, priežastis, lėmusi šį nusikaltimą, yra akivaizdi – nusikaltėlių gaujos Lietuvoje vis labiau juto, kad nežaboto jų siautėjimo ir visuomenės valdymo baime tvarka pradėta griauti, tad ieškojo, kaip bet kokia kaina sustiprinti savo įtaką. Prokuroro nužudymas, jų supratimu, turėjo ypatingai įbauginti visus dirbusius teisėsaugoje, ir ne tik, tačiau suklydo.
Jaučiame, kad Gintauto drąsa ir ryžtas, visuomet būti teisingumo pusėje, tebėra su mumis. Ir ši skaudi praeitis vis dar yra mūsų stiprybės šaltinis.
„Sukrėsta šio įvykio visuomenė pamatė itin susitelkusią ir pasiaukojančiai dirbančią prokurorų ir kitų pareigūnų vienybę. Dar daugiau, šiandien, po penkiolikos metų nuo tos lemtingos dienos, jaučiame, kad Gintauto drąsa ir ryžtas, visuomet būti teisingumo pusėje, tebėra su mumis. Ir ši skaudi praeitis vis dar yra mūsų stiprybės šaltinis. Tikiu, kad tokia ji mums ir išliks“, – kreipdamasis į G.Sereikos šeimos narius ir kolegas šiandien kalbėjo generalinis prokuroras Darius Valys.
Teisėsaugos tuo metu nuveikto milžiniško darbo rezultatus liudija ir ėmę mažėti smurtinių nusikaltimų skaičiai, ir po ketverių metų išaiškintos Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro G.Sereikos nužudymo aplinkybės. Žudikai buvo suimti, teisingumas įgyvendintas.
„Tai ne pakilūs žodžiai, o tikra tiesa, kad visus tuos metus, netekę Gintauto, mes nuolat jutome, kad prokuratūros žmonės mūsų nepamiršo, yra šalia ir padeda. Esu nuoširdžiai dėkinga jums, nes tas ryšys su jumis suteikė stiprybės nepalūžti ir man, ir vaikams, kurie per šiuos penkiolika metų užaugo, subrendom,“ – Generalinėje prokuratūroje vykusiame G.Sereikos atminimui skirtame atminimo renginyje savo išgyvenimais dalijosi tą lemtingą naktį našle tapusi Jūratė Sereikienė.
Vos tramdydama jaudulį ir neslėpdama, kad laikas nė kiek nenumalšino jos netekties skausmo, su buvusiais sūnaus bendražygiais nuoširdžiai bendravo ir Gintauto mama Ona Sereikienė.
Skambant Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos auklėtinių ir choro „Schola Cantorum Vilnensis“ atliekamiems kūriniams, G.Sereikos atminimas pagerbtas prisimenant ne tik tos tragiškos nakties įvykius, bet ir prokuroro G.Sereikos darbus, būdą, pomėgius, tarp kurių kolegos minėjo ne tik sportą, bet didelę meilę muzikai.
Artėjant vidudieniui žuvusio dėl sąžiningai vykdytos pareigos teisingumui prokuroro G.Sereikos atminimas buvo pagerbtas tylos minute, ant jo kapo Joniškės kapinėse Klaipėdoje padėta gėlių, uždegtos žvakės. G.Sereikos atminimui skirti renginiai sausio 24 d. vyko ir kituose teritoriniuose prokuratūros padaliniuose.
