Sausakimšoje teismo salėje susirinko pusšimtis konvojaus pareigūnų, jie atvedė šiuo metu suimtus kaltinamuosius.
Ši byla sukėlė skandalą visoje Lietuvos įkalinimo įstaigų sistemoje. Viešai paaiškėjus teisėsaugos surinktiems faktas Teisingumo ministerija ėmėsi pertvarkų.
Tiesa, anot kriminologų, šie valdžios veiksmai tik parodomasis gaisrų gesinimas ir jėgos demonstravimas prieš nuteistuosius – intensyvios kratos, kalinių žeminimas ir panašūs veiksmai tik gilina problemas, o ne jas sprendžia.
Iš viso šioje byloje kaltinimų sulaukė 16 asmenų, jų amžius nuo 20 iki 55 metų. 14-a iš jų šiuo metu – už grotų, 13-a atvežta į teismo salę.
Vienas iš kaltinamųjų – Gintaras Žagarnauskas posėdį stebėjo per vaizdo kamerą, nes pagal tarnybinius pranešimus jis buvo apsvaigęs, su juo neįmanoma susikalbėti, tad pareigūnai tokios būklės asmens negalėjo atvežti į teismą.
„O kodėl man turėtų būt prastai šiuo metu? – į teisėjo klausimą, ar gerai jaučiasi, atkirto G.Žagarnauskas. – Toks ir apsvaigimas buvo, daktaro išrašyti vaistai, kurie gliūčino, toks ir apsvaigimas. Man geriau dalyvauti ten, o ne čia žiūrėti prieš kažkokį televizorių.“
Kitas kaltinamasis Artūras Račkelis atsisakė advokato ir pareikalavo prokurorų nušalinimo.
„Aš ginsiuosi pats, tokioje valstybėje, kur taip klastojami teisėsaugos įrodymai, man nereikia advokato“, – pareiškė A.Račkelis.
Anot jo, prokurorai tiesiog lankstėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams, leido jiems piktnaudžiauti.
„Prokurorai priklausomi ir neklauso įstatymų. Jie turi būti pašalinti ne tik iš teismo, bet ir iš darbo“, – išdėstęs savo argumentus rėžė kaltinamasis.
Teisėjų kolegija, kurią sudaro Ernestas Rimšelis, Alenas Piesliakas ir Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, šiuos prašymus atmetė.
Vėliau nužudymu apkaltintas A.Račkelis teigė net nedalyvavęs tuomet, kai Pravieniškėse buvo nužudytas vyras.
„Neapkaltinti žmonės, kurie dalyvavo tame nusikaltime, o apkaltinti tie, kurie net šalia nebuvo tada“, – sakė jis, prašydamas į teismą kviesti daugybę liudininkų, Pravieniškių nuteistųjų, kurie neva galėtų paliudyti jo tiesą.
Prašo kviesti buvusią vadovybę
Advokatas Simonas Slapšinskas šią bylą pavadino prokurorų ir tyrėjų eksperimentu, anot jo, vien subkultūros egzistavimas įkalinimo įstaigoje tapo priežastimi pareikšti kaltinimus dėl nusikalstamo susivienijimo egzistavimo.
„Vienas iš įrodymų, pačių tyrėjų parengtas žodynėlis. Darbas buvo atliktas visiškai bergždžias, nes tyrimai apie subkultūros terminologiją yra atlikti“, – kalbėjo advokatas mojuodamas Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų daugiau nei prieš dešimtmetį parengtu subkultūros žodynėliu ir prašė jį prijungti prie bylos.
Anot advokato, jei visiems puikiai žinomas subkultūros egzistavimas yra nusikalstamo susivienijimo įrodymas, tuomet prašė kviesti liudyti buvusius Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento atstovus.
„Dabar prokuratūros pasiūlyta koncepcija rodo, kad nuteistieji, žinant politikams, teismams buvo siunčiami į įstaigą, kur veikė nusikalstamas susivienijimas, – sakė S.Slapšinskas ir pridūrė. – Norėsiu kviesti liudyti Kalėjimų departamento vadovybę, Teisingumo ministerijos atstovus, politikus, kurie viešai buvo pasisakę apie tai, kad subkultūra egzistuoja.“
Itin pavojingi
Vyrams pateikti kaltinimai dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo jam ir dalyvavimo susivienijimo veikloje, dėl bejėgiškos būklės asmens nužudymo itin žiauriai ir kitų nusikaltimų.
Įtariama, kad pataisos namuose Aidas Kupčiūnas tapo nusikalstamo susivienijimo vadeiva, jam talkininkavo Andrius Obelienius ir Artūras Račkelis.
Į šį susivienijimą trijulė įtraukė ir kitus nuteistuosius, kaip mano bylą tyrę pareigūnai, dalis jų didelio pasirinkimo neturėjo, mat su besipriešinančiais buvo susidorojama.
Įtariama, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai dėl savanaudiškų paskatų sužalojo kelis nuteistuosius, dar du bejėgiškos būklės nuteistuosius pasikėsino nužudyti, o vieną nuteistąjį nužudė itin žiauriai kankinant.
Manoma, kad grupuotės vadeivos sprendė klausimus dėl fizinių bausmių taikymo bei asmeniškai ar per kitus nusikalstamo susivienijimo dalyvius, nuteistuosius, taikė fizines bausmes nuteistiesiems. Bausti naudotos metalinės lazdos, elektros laidai, kiti žalojimui skirti įrankiai.
A.Kupčiūnas su parankiniais skirstė nuteistuosius į aukštesnes ar žemesnes grupes, tarp nuteistųjų vadinamas kastomis, suteikdami šioms grupėms priskirtiems nuteistiesiems privilegijų dėl geresnių sąlygų pataisos namuose arba šias sąlygas blogindami.
Iš bausmę atliekančių nuteistųjų kaltinamieji, įtariama, reikalavo mokėti pinigines lėšas į bendrą nusikalstamo susivienijimo pinigų fondą ir jį tvarkė, kontroliavo šių lėšų įmokėjimą, panaudojimą.
Nusikalstamo susivienijimo vadovai sprendė nuteistųjų neteisėtos veiklos pataisos namuose klausimus: leido arba draudė užsiimti narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, turto prievartavimu, telefonų, alkoholio ir kitų draudžiamų daiktų platinimu.
Užvaldė Pravieniškes
Tarp kaltinamųjų – ne vien suimtieji, vienas jų Pravieniškių pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyresnysis inspektorius Evaldas Baronėnas.
Vadovaujamų pareigų neužėmęs buvęs prižiūrėtojas kaltinamas dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje ir piktnaudžiavimu tarnyba.
Gaujos vadovai ir dalyviai tarp bausmę atliekančių nuteistųjų aktyviai propagavo jų pačių nustatytas kriminalinio pasaulio subkultūros elgesio taisykles, kartu visiškai ignoruodami oficialias Pataisos namų tvarkos normas.
Nuteistieji perėmė įkalinimo įstaigą į savo rankas, o Pravieniškių vadovai užsimerkdavo prie vykdomus nusikaltimus.
Dar pavasarį, perduodant bylą į teismą, tuometinis Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis sakė, kad susivienijimas veikė 2011–2017 metais.
„Tai vienas pirmųjų tyrimų, jis padėjo išaiškinti brutalius nusikaltimus“, – sakė A.Roginskis. Anot jo, jei nuteistieji nenorėdavo dalyvauti gaujos nusikaltimuose, jie buvo verčiami tą daryti. Nors asmuo buvo siunčiamas už grotų pasitaisyti, jis ten įgydavo kitokios patirties.
