Panevėžio prokurorus nušalinusi ir patenkinusi Laimutės Kedienės, Vytauto Andriaus Kedžio ir Audronės Skučienės pareiškimą, Raseinių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo pernai lapkričio 28 d. priimta nutartis buvo neteisėta ir naikintina – tokį galutinį ir neskundžiamą sprendimą priėmė Šiaulių apygardos teismas.
Tokį sprendimą Šiaulių apygardos teismas priėmė po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas patenkino Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro Justino Pupkos skundą dėl teisiškai nepagrįstai priimtos Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties, ją panaikino ir nurodė skundą dėl nušalinimo teisėtumo nagrinėti iš naujo.
Apeliacinis teismas, iš esmės sprendęs klausimą tik dėl Šiaulių apygardos teismo nutarties, neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti ir dėl Raseinių rajono apylinkės teismo nutarties, tačiau priminė žemesnės instancijos teismui, kad šiuo atveju, sprendžiant prokuroro apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turėjo būti atsižvelgta ir į tai, ar priimant Raseinių rajono apylinkės teismo nutartį buvo teisingai taikomos ir aiškinamos Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, ir ar priimta nutartis iš esmės nesudaro prielaidų baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti jiems suteikiama procesine teise reikšti nušalinimą.
Taip pat buvo nurodyta įvertinti, ar Raseinių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, nutartimi nušalindama visus Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorus baudžiamojoje byloje, kuri perduota nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui ir kurioje valstybinį kaltinimą palaiko Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras, neviršijo savo kompetencijos ribų.
Šiaulių apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokurorų skundą, pritarė jų teiginiams, kad L.Kedienės, V.A.Kedžio ir A.Skučienės pareiškime išdėstyti nušalinimo motyvai nesuponuoja pagrįstos abejonės dėl galimo Panevėžio apygardos prokurorų šališkumo.
Prokuratūra ir teismas yra atskiros ir viena kitai nepavaldžios institucijos, todėl vien faktas, kad nuo bylos buvo nusišalinęs teismas, neduoda pagrindo Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio prasme tuo pačiu konstatuoti prokuratūros, kuriai įgaliojimai suteikti toje pačioje veiklos teritorijoje, šališkumą.
Panevėžio prokurorų nušalinimo klausimą visiškai neteisėtai ir nepagrįstai buvo išsprendusi šioje situacijoje įgaliojimų tokiam sprendimui priimti neturėjusi ikiteisminio tyrimo teisėja.
Tas ikiteisminis tyrimas, nuo kurio pareiškėjai siekė nušalinti prokurorus, jau buvo baigtas ir byla su kaltinamuoju aktu tuo metu jau buvo perduota Kauno rajono apylinkės teismui. Todėl Panevėžio prokurorų nušalinimo klausimą visiškai neteisėtai ir nepagrįstai buvo išsprendusi šioje situacijoje įgaliojimų tokiam sprendimui priimti neturėjusi ikiteisminio tyrimo teisėja.
Tačiau su tokiu ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimu nesutikusių Panevėžio prokurorų skundą Šiaulių apygardos teismas pirmą kartą – 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo atsisakęs priimti. Panevėžio prokurorai, gavę sugrąžintą ir neišnagrinėtą skundą, buvo nustebinti, kai jiems pateiktame atsakyme buvo klaidingai nurodyta, kad tokios nutartys, priimtos ikiteisminio tyrėjo, yra galutinės ir neskundžiamos, išskyrus atvejus, kai Baudžiamojo proceso kodeksas numato galimybę jas apskųsti. Tuomet ir buvo kreiptasi į Lietuvos apeliacinis teismą išspręsti teisinį ginčą, pasakojama Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios specialistės komunikacijai Vidos Bielskytės ketvirtadienį išplatintame pranešime.
Kaip žinoma, trys Garliavos įvykių dalyviai yra „užsidirbę“ šiuo metu Alytuje nagrinėjamą baudžiamąją bylą, kurioje A.Skučienei yra pateikti kaltinimai dėl trukdymo 2012 m. kovo 23 d. antstolei atlikti savo pareigas ir pasipriešinimo policijos pareigūnams, o Drąsiaus Kedžio tėvams – tik dėl trukdymo antstolei.
15min.lt primena, kad Panevėžio prokurorams ši byla nebeaktuali – ji buvo perduota į Kauno rajoną, o netrukus nukeliavo ir dabar yra bandoma nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teisme.
