Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. spalio 24 d. paskelbė nutartį baudžiamojoje byloje, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi padarytais pakeitimais Arturas Jušinskis ir Arnoldas Voinovas nuteisti už prekybą poveikiu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 226 straipsnis).
A.Jušinskiui skirta 1272 MGL (63 600 Eur) dydžio bauda, taip pat jam uždrausta verstis advokato veikla penkerius metus.
A.Voinovui skirtas laisvės atėmimas dvejiems metams keturiems mėnesiams ir 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, taip pat jam uždrausta dirbti vidaus tarnybos sistemoje penkerius metus.
-
Įtariama, kad narkotikų platintojus kyšiais bandė išsukti advokatas ir sostinės policininkas
-
Kyšininkavimu įtariamas advokatas suimtas dviem mėnesiams, Vilniaus policininkas – mėnesiui
-
Nuteisė advokatą ir buvusį policininką: vienam net skirtas laisvės atėmimas
-
Ar sumažintos bausmės dėl prekybos poveikiu nuteistiems advokatui ir buvusiam policininkui?
Minimas ir su D.Dargiu susijusiame tyrime
Kaip žinoma, naujame rezonansiniame prekybos poveikiu tyrime teisėsauga neseniai sulaikė žinomą žurnalistą, knygas apie kriminalinį pasaulį rašantį D.Dargį.
Kartu su rašytoju pareigūnai sulaikė, o teismas buvo leidęs ir suimti dar du asmenis: buvusį rinktinės „Aras“ išminuotoją Ovidijų Jūroną bei buvusi advokatą A.Jušinskį. Naujoje byloje kalbama apie 200 tūkst. eurų kyšį, o A.Jušinskiui priskiriamas vaidmuo – paveikti teisėsaugos pareigūnus dėl tam tikrų nusikalstamo pasaulio atstovams apsimokančių sprendimų.
Domėjosi stambia narkotikų byla
Teismai nustatė, kad A.Jušinskis, veikdamas kitų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai, susitarė su A.Voinovu (buvusiu Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 5-ojo būrio vyriausiuoju patruliu), kad jis, pasinaudodamas savo tarnyba, pažintimis ir kita tikėtina įtaka, paveiktų Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 3-iosios valdybos tyrėjus, kad šie neteisėtai gautų ir perduotų jam bet kokią neskelbtiną informaciją apie ikiteisminį tyrimą, atliekamą dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei šių medžiagų kontrabandos.
Vykdydamas šį susitarimą, A. Voinovas priėmė iš A. Jušinskio kyšį, dalį šio kyšio perdavė pareigūnui, atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, už neskelbtinos ikiteisminio tyrimo informacijos jam pateikimą, o šią informaciją vėliau A. Voinovas perdavė A. Jušinskiui.
Siekė įtariamojo paleidimo
Taip pat A.Voinovas, veikdamas pagal susitarimą su A.Jušinskiu, pareigūnui, atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, pasiūlė ir pažadėjo kyšį, siekdamas, kad šis pareigūnas paveiktų ikiteisminį tyrimą dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų kontrabandos atliekančius pareigūnus ir šį tyrimą organizuojantį prokurorą, kad šie veiktų neteisėtai, t. y. kad vienam iš ikiteisminiame tyrime sulaikytų asmenų suėmimas būtų pakeistas į švelnesnę kardomąją priemonę.
Vykdydamas šį susitarimą, A.Voinovas pareigūnui perdavė iš A.Jušinskio gautą dalį kyšio ir pažadėjo likusią dalį perduoti, kai asmuo bus paleistas iš suėmimo.
Gynyba: A.Voinovas buvo provokuojamas
Kasacinius skundus nagrinėjamoje byloje padavė A.Jušinskio gynėjas advokatas M.Dūda ir A.Voinovo gynėjas advokatas R.Jurka.
Kasatoriai skunduose kėlė klausimus dėl neviešų tyrimo priemonių (pareigūnų veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų) taikymo teisėtumo šioje byloje, teigdami, kad šios priemonės nebuvo tinkamai sankcionuotos, o taikant šias priemones A.Voinovas buvo provokuojamas daryti nusikalstamas veikas.
Taip pat, kasatorių teigimu, A.Voinovo pirminiai parodymai (kuriuos jis vėliau pakeitė) buvo gauti neteisėtu būdu – pareigūnams darant neteisėtą poveikį šiam nuteistajam; be to, buvo suvaržyta A. Voinovo teisė į gynybą, nesudarant jam galimybės turėti gynėją nuo sulaikymo momento. Kasatorių nuomone, teismai pažeidė ir įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles (netinkamai vertino tam tikrų įrodymų turinį, todėl padarė nepagrįstas išvadas; byloje nesurinkta pakankamai A.Jušinskio kaltę patvirtinančių įrodymų ir kt.). Nurodytų argumentų pagrindu kasatoriai prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
BPK pažeidimų LAT nenustatė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija priimtoje nutartyje priminė, kad bylos nagrinėjimo kasacine tvarka paskirtis yra patikrinti bylą teisės taikymo aspektu, t. y. ar nebuvo padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Įrodymų tyrimas ir vertinimas kasacinės instancijos teisme nėra atliekamas. Išnagrinėjusi šią bylą teisės taikymo aspektu, esminių Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pažeidimų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nenustatė.
Iniciatyvą veikti neteisėtai rodė būtent A.Voinovas, aktyviais ir atvirais veiksmais skatindamas kitą pareigūną įsitraukti į neteisėtą veiklą.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir, remdamasis šių įrodymų visuma, padarė atitinkamas išvadas dėl A.Voinovo ir A.Jušinskio kaltės.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, ištaisė šio teismo padarytus pažeidimus (pripažino dalį aplinkybių neįrodytomis ir pašalino jas iš kaltinimo; pripažino dalį duomenų gautais neteisėtu būdu ir jais nesivadovavo), iš naujo įvertino įrodymus ir priimtoje nutartyje pasisakė dėl jų pakankamumo nuteistųjų kaltei dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrįsti, kartu atsakydamas į esminius nuteistųjų gynėjų pateiktų apeliacinių skundų argumentus.
Bylą nagrinėję teismai taip pat tinkamai patikrino tiek ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindą bei jo teisėtumą, tiek neviešų tyrimo veiksmų sankcionavimo teisinį bei faktinį pagrindus, įvertino šių veiksmų atlikimo teisėtumą, taip pat pirminių A.Voinovo kaip įtariamojo parodymų gavimo teisėtumą, spręsdami dėl galimybės juos pripažinti įrodymais. Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtino, kad pareigūnai prieš pirmąją apklausą A.Voinovui darė neteisėtą poveikį.
Rodė iniciatyvą veikti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija taip pat pritarė motyvuotoms žemesnės instancijos teismų išvadoms, kad valstybės pareigūnai, taikydami neviešo pobūdžio tyrimo priemones, neatliko provokavimo.
Byloje nustatyta, kad A.Voinovas savo iniciatyva kreipėsi į pareigūną, siekdamas už atlygį gauti informacijos apie atitinkamą ikiteisminį tyrimą. Iniciatyvą veikti neteisėtai rodė būtent A. Voinovas, aktyviais ir atvirais veiksmais skatindamas pareigūną įsitraukti į neteisėtą veiklą.
Taikydami neviešo pobūdžio tyrimo priemones, pareigūnai neskatino A. Voinovo daryti nusikalstamų veikų, o tyrimo tikslais prisijungė prie jo neteisėtų veiksmų. A.Voinovo laisvė pasirinkti teisėtą elgesio variantą (ar atsisakyti nusikalstamo sumanymo) nebuvo apribota.
Pasisakydama dėl gynėjų argumentų, susijusių su A. Voinovo teisės į gynybą pažeidimu, teisėjų kolegija sutiko, kad įstatymo nuostatos, nurodančios, jog įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento, šioje byloje nebuvo taikomos tiksliai – pareigūnai nesiėmė veiksmų, kad A.Voinovui būtų iškviestas gynėjas nuo jo sulaikymo momento, kai šis tokį norą išreiškė.
Tačiau, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija esminio Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimo nenustatė.
A.Voinovas nuo pirmosios jo, kaip įtariamojo, apklausos momento aktyviai gynėsi, naudojosi gynėjų paslaugomis. Įstatymas suteikia įtariamajam (kaltinamajam, nuteistajam) plačias procesines priemones savo teisei į gynybą įgyvendinti (įskaitant teisę skųsti procesinius veiksmus, atliktus gynėjui nedalyvaujant, ginčyti jų metu surinktus duomenis).
Teisėjų kolegija, įvertinusi šios bylos tyrimo ir teisminio nagrinėjimo procesą, taip pat pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose išdėstytus argumentus bei apeliacinės instancijos teismo atliktus faktinių bylos aplinkybių patikslinimus, nenustatė, kad šios bylos procesas, kaip visuma, buvo neteisingas ar kad buvo pažeistos nuteistųjų gynybos teisės.
Nustačiusi, kad A.Voinovo ir A.Jušinskio teisė į tinkamą teisinį procesą nebuvo pažeista, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko galioti nepakeistą.
