Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už kyšininkavimą nuteistam buvusiam Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikų generaliniam direktoriui Kęstučiui Strupui.
„Teismas paliko galioti žemesnių instancijos teismų sprendimus, kuriais K.Strupas buvo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.
Šis teismo verdiktas yra galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas.
K.Strupo baudžiamoji byla Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta antrą kartą.
Šiuo metu K.Strupas yra Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas.
2021 metų balandį šis teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį dėl kyšio paėmimo buvusiam Santaros klinikų vadovui K.Strupui ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Tų pačių metų gruodį šis teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo buvęs vienos didžiausios šalyje gydymo įstaigos vadovas pripažintas kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo, o jam neteisėtą atlygį davusi pacientė – kalta dėl smulkaus papirkimo.
Teismas konstatavo, kad K.Strupas, būdamas Santaros klinikų generaliniu direktoriumi ir praktikuojančiu chirurgu, 2018 metų sausio mėnesį iš pacientės paėmė 100 eurų kyšį už tai, kad jos pageidaujamu laiku jis pats atliktų jai operaciją.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 metų kovą mediką pripažino kaltu dėl smulkaus kyšininkavimo ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą.
Pacientė pripažinta kalta dėl smulkaus papirkimo, jai skirta 4,5 tūkst. eurų bauda.
Šiuo metu K.Strupas yra Santaros klinikų Pilvo ir onkochirurgijos centro vadovas. Jis operuoja ir konsultuoja Santaros klinikų pacientus, BNS informavo klinikos.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos BNS informavo, kad K.Strupui buvo išduota nauja licencija pagal tą pačią turimą jo profesinę kvalifikaciją.
„Gydytojas gali teisėtai verstis medicinos praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose“, – rašoma tarnybos atsakyme BNS.
Neseniai buvo pranešta, kad K.Strupas vadovavo kepenų transplantacijos komandai iš neplakančios širdies donoro.
Išsamų pranešimą apie tai, kad LAT paliko galioti teismų sprendimus dėl kyšininkavimo nuteisto buvusio Santaros klinikų vadovo byloje, ketvirtadienį paviešino ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene.
2022 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, antrą kartą išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Santaros klinikų vadovas K.Strupas buvo nuteistas dėl kyšininkavimo, paliko galioti žemesniųjų instancijų teismų sprendimus, nenustatęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) reikalavimų pažeidimų ir pripažinęs, kad teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažymima pranešime.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K.Strupas buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 225 straipsnio 4 dalį už tai, kad savo darbo kabinete iš pacientės per du kartus priėmė nenustatyto dydžio kyšį už operacijos atlikimą jos pageidaujamu metu.
Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmus K.Strupui naują išteisinamąjį nuosprendį, nagrinėjant bylą pirmą kartą kasacine tvarka buvo nustatyti padaryti esminiai įrodymų vertinimo tvarkos pažeidimai, dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Vaizdo įrašuose užfiksuotas mediko elgesys aiškiai rodo, kad jis suprato priimantis iš pacientės nepagrįstą atlygį.
Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl K.Strupo pripažinimo kaltu dėl nenustatyto dydžio kyšio priėmimo ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį su pakeitimais.
Kasaciniu skundu nuteistasis K.Strupas prašė panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus ir bylą jam nutraukti, argumentuodamas tuo, kad teismai įrodymus vertino selektyviai, atsietai nuo kitų bylos duomenų, pirmenybę suteikė gydytojo ir pacientės susitikimo vaizdo ir garso įrašui, jo nelygino ir nevertino su kitais bylos duomenimis ir padarė nepagrįstą, faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad pacientė kaip kyšį perdavė, o K.Strupas iš jos priėmė materialinę vertę turintį objektą.
Išnagrinėjusi bylą kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad, priešingai nei nurodė kasatorius, žemesniųjų instancijų teismai, nagrinėdami bylą, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus bylai reikšmingus duomenis, pasisakė dėl jų patikimumo ir pakankamumo, įrodomosios reikšmės ir savo išvadas dėl K.Strupo kaltės padarius BK 225 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką pagrindė šių bylos duomenų visumos vertinimu.
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, atliko dalinį įrodymų tyrimą, dar kartą įvertino byloje ištirtus įrodymus ir priimtoje nutartyje išdėstė motyvuotas, šiuo vertinimu pagrįstas išvadas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl K.Strupo kaltės priėmus kyšį.
Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas išanalizavo vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotą pacientės ir K.Strupo elgesį bei pokalbių turinį susitikimų metu, palygino šiuos duomenis su nuteistųjų parodymais, įvertino jų nenuoseklumą ir neatitikimus tarpusavyje, aiškinant, kas buvo perduota K.Strupui, negalėjimą logiškai paaiškinti kai kurių veiksmų ir pokalbio metu pasakytų frazių. Šių duomenų visuma, susieta į logišką ir nuoseklią grandinę, leido apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad medikas iš pacientės priėmė atlygį už pageidaujamą teisėtą jo veikimą (t. y. operacijos atlikimą jos pageidaujamu metu), ir paneigti nuteistųjų versijas apie tai, kad buvo perduodami kiti daiktai (lapelis su asmens duomenimis, USB laikmena su medicinine informacija, vizitinė kortelė ir kt.), o ne kyšis.
Teisėjų kolegija priminė, kad neoficialus atsiskaitymas savaime nėra pateisinamas nė vienai profesijai, siekiant didesnio skaidrumo, interesų konflikto vengimo, nešališkumo ir t. t. Neoficialūs simboliniai atsiskaitymai yra priešinga teisei veika. Todėl tiek kyšis, tiek dovana papirkėjo požiūriu gali būti įrankis savo tikslams pasiekti – atitinkamo paperkamo asmens veikimo ar neveikimo.
Tokį kyšininkavimą dažniausiai lemia noras išreikšti dėkingumą, o ne sąmoningas nusikalstamos veikos siekimas.
Duodant kyšį teisėto veikimo ar neveikimo atveju, tokį kyšininkavimą dažniausiai lemia noras išreikšti dėkingumą, o ne sąmoningas nusikalstamos veikos siekimas. Nepaisant to, kaltininkų (papirkėjo ir kyšio priėmėjo) veika dėl to netampa nepavojinga. Taigi, papirkėjo dėkingumas už kyšio priėmėjo vaidmenį (realų ar įsivaizduojamą), kuris yra išimtinai susijęs būtent su pastarojo pareiginių funkcijų vykdymu, yra pakankamas pagrindas, kartu su kitais nustatytais požymiais leidžiantis konstatuoti BK 225 straipsnyje „Kyšininkavimas“ nurodytos nusikalstamos veikos padarymą.
Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad pripažįstant tam tikrą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, jog šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu. Įstatymo nuostatos nesieja kyšio išskirtinai tik su pinigais ar materialią (ekonominę) vertę turinčiais objektais.
Tai, kad baudžiamojo proceso metu nepavyksta nustatyti, koks konkrečiai objektas valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui buvo perduotas, savaime neužkerta kelio taikyti asmeniui baudžiamąją atsakomybę už kyšininkavimą. Kyšio dalyku gali būti bet kokia forma išreikšta nauda – svarbu nustatyti, kad ši nauda yra gaunama kaip atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo veikimą arba neveikimą. Be to, kyšis turi turėti tam tikrą ekonominę vertę rinkoje, egzistuojančią objektyviai. Kyšį sudaranti nauda paprastai pagerina ją gaunančio asmens turtinę padėtį arba patenkina kitus jo interesus.
Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatytas faktinių aplinkybių kontekstas rodo, jog K.Strupui buvo perduotas turtinis atlygis, tik tiksliai nenustatyta, ar tai buvo piniginė kupiūra, ar kitos formos atlygis (dovanų kuponas ir pan.), bet iš garso įrašų duomenų nustatyta, kad už tai būtų galima įsigyti alkoholinio gėrimo. Be to, vaizdo įrašuose užfiksuotas K.Strupo elgesys aiškiai rodo, kad jis suprato priimantis iš pacientės nepagrįstą atlygį už jo, kaip gydytojo, teikiamas paslaugas, nepagrįstai teikiant jai prioritetą, o ne bendra ligoninėje nustatyta tvarka.
