Abu nuteistieji į teismą Vilniuje neatvyko, jiems atstovavo advokatai Jonas Kvaraciejus ir Ričardas Girdziušas. Jie prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį, sakydami, kad teismai selektyviai atrinko įrodymus, o ne vertino jų visumą.
Advokatai sakė, kad globėjų grasinimai tebuvo emocijų išraiška, jas sukėlė globotinės elgesys, nepriimtinas papročiams.
Aukščiausiojo Teismo posėdyje buvo paviešinta, Gatajevai nuteisti už tai, jog 2008-ųjų spalį Kaune, V.Putvinskio gatvėje tyčia sudavė, taip pat trenkė kėde į galvą savo globotinei Sedai Esimbajevai. Merginai buvo sužalotas skruostas, sveikatos sutrikdymas ekspertų buvo įvertintas kaip nežymus.
„Nuvešiu į Čečėniją, nukirpsiu plaukus ir nužudysiu. Mes turime teisę tave užmušti – tavo tėvas taip prieš mirtį liepė“, – tokie globėjos žodžiai yra užfiksuoti baudžiamojoje byloje.
„Nuvešiu į Čečėniją, nukirpsiu plaukus ir nužudysiu. Mes turime teisę tave užmušti – tavo tėvas taip prieš mirtį liepė“, – tokie globėjos žodžiai yra užfiksuoti baudžiamojoje byloje.
„Aš tau galvą sudaužysiu, aš tavęs nelaikysiu, nesiterliosiu, sutinku pirma tave užmušti, po to 20 metų kalėjime sėdėti“, – taip, anot bylos, sakė M.Gatajevas.
Bylos duomenimis, konfliktas kilo, kai mergina panoro gyventi atskirtai.
Nuteistųjų gynėjai stebėjosi Valstybės saugumo departamento vaidmeniu šioje byloje.
„Aktyviai dalyvavo VSD pareigūnai tyrime, darė įtaką liudytojams ir nukentėjusiesiems, lydėjo juos į apklausas ir akistatas“, – sakė advokatas R.Girdziušas. Jis sakė, kad Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad kai kuriais atvejais S.Esimbajeva melavo. Advokato teigimu, Suomijai Gatajevai pateikė duomenis, kad Lietuvoje jie nesulaukė teisingo teismo ir todėl jiems buvo suteiktas prieglobstis.
Tuo metu Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius kritikavo advokatų argumentus ir prašė kasacinius skundus atmesti, teigdamas, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta tinkamai.
Teismo posėdyje dalyvavęs ir Gatajevų šeimos draugų prisistatęs Gintautas Bukauskas žurnalistams sakė, kad apie Gatajevus Suomijoje ir Vokietijoje sukurti du filmai.
„Lietuvos teismai atsakė jau į daugelį klausimų, VSD šioje byloje neturėjo būti, jie nekėlė grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, jie globojo našlaičius ir gyveno ramų gyvenimą“ , – sakė G.Bukauskas. Jis mano, kad karo pasekmės paveikė čečėnų globotinius, galbūt S.Esimbajeva turėjo kokių nors užslėptų priekaištų Gatajevams, galbūt atsirado žmonių, kurie tuo pasinaudojo. G.Bukausko duomenimis, VSD darbuotojai buvo surinkę dosjė apie visus Gatajevų globotinius.
2009 metų birželio 4 dienos Kauno miesto apylinkės teismas „Grozno angelais“ vadintus Gatajevus buvo pripažinęs kaltais už nesmarkų sveikatos sutrikdymą, grasinimą nužudyti, savavaldžiavimą pavartojant psichologinę prievartą ir nuteisė juos subendrintomis 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis.
Šiemet sausį Klaipėdos apygardos teismas sušvelnino nuosprendį ir konstatavo, kad bausmė atlikta, įskaičius suėmime prieš teismą buvusį laiką.
Žmogaus teisių gynėjai šioje byloje įžvelgė galimų pažeidimų, nes kilo klausimų dėl Lietuvos VSD pareigūnų vaidmens joje, svarstyta, ar su tuo negali būti susijusios Rusijos tarnybos.
