Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė Eglės Kusaitės kasacinį skundą byloje, kurioje ji pripažinta kalta dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą bei valstybės tarnautojo įžeidimo.
E. Kusaitė trumpąja SMS žinute grasino nužudyti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą Justą Laucių. Teismai nustatė, kad grasinimai buvo realūs, taip pat buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti įgyvendinti. Teismai taip pat vertino, kad E. Kusaitės išsiųsta trumpoji žinutė menkino prokuroro, kaip valstybės pareigūno, autoritetą, garbę ir orumą bei įžeidė jį dėl atliekamos veiklos.
E. Kusaitė kasaciniame skunde nurodė, kad teismų sprendimai turi būti panaikinti dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas E. Kusaitės kasacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.
LAT nurodė, kad dalis E. Kusaitės kasacinio skundo argumentų negali būti nagrinėjami, nes jie nėra susiję su E. Kusaitės baudžiamąja byla. Tokiais E. Kusaitės kasacinio skundo argumentais teismas laikė teiginius dėl teisėjų, galinčių nagrinėti baudžiamąją bylą, amžiaus, atsižvelgiant į istorinius Lietuvos laikotarpius. Teismas pažymėjo, kad kasaciniame skunde reiškiama E. Kusaitės nuomonė dėl galimos Rusijos specialiųjų tarnybų įtakos jos baudžiamojoje byloje nėra pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis, be to, ir proceso metu nebuvo nustatyta jokios įtakos.
Skunde reiškiama E.Kusaitės nuomonė dėl galimos Rusijos specialiųjų tarnybų įtakos jos baudžiamojoje byloje nėra pagrįsta jokiais faktiniais duomenimis.
Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad telefoninių pokalbių įrašai, kurie buvo gauti viename baudžiamajame procese, kitame baudžiamajame procese gali būti panaudoti tik leidus ikiteisminio tyrimo teisėjui ar teismui.
Šioje E. Kusaitės baudžiamojoje byloje panaudoti duomenys, kurie buvo sukaupti ir užfiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodant informaciją ikiteisminiame tyrime, kuriame E. Kusaitei pareikštas įtarimas dėl organizuotos grupės teroro aktui rengti, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo panaudoti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
Nurodytame ikiteisminiame tyrime pagal Baudžiamojo proceso kodekse nustatytas taisykles leista atlikti E. Kusaitės mobiliojo ryšio telefonų, iš jų ir telefono, svarbaus šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą. Kadangi prokurorės nutarimai susipažinti su informacija byloje dėl organizuotos grupės teroro aktui rengti yra ikiteisminio tyrimo teisėjo vizuoti, todėl teismai teisingai sprendė, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti.
LAT pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog į prokuroro mobiliojo ryšio telefono numerį išsiųsta realaus grasinančio pobūdžio ir įžeidžianti asmenį dėl jo einamų pareigų SMS žinutė iš E. Kusaitei priklausančio mobiliojo ryšio telefono ir kad šį pranešimą surašė būtent E. Kusaitė. Tai patvirtina bylos proceso metu išnagrinėti įrodymai, o proceso metu E. Kusaitės kelta versija dėl galimo E. Kusaitės mobiliojo ryšio telefono SIM kortelės suklastojimo, informacijos joje pakeitimo, dublikato išdavimo buvo paneigta Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės akte pateikta kategoriška išvada.
Įvertinęs visus bylos duomenis ir aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė, jog teismai tinkamai kvalifikavo E. Kusaitės atliktas nusikalstamas veikas ir pagrįstai pripažino ją kalta. E. Kusaitė turės sumokėti 7800 Lt dydžio baudą, rašoma Aukščiausiojo Teismo atstovės Rūtos Bučinskaitės antradienį išplatintame pranešime.
