D.Gineikaitė skundu prašė panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžių dalis dėl jos veiksmų ir bylą nutraukti arba tuo pagrindu, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tų pačių veikų, arba pripažinus ją nepadariusia veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kitu atveju prašoma jai paskirtą baudos dalį sumažinti iki ne didesnės kaip kitai kaltinamajai – Salomėjai Skersienei paskirtos 3,7 tūkst. eurų baudos. Taip pat prašoma panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą, kai D.Gineikaitei uždrausta dvejus metus būti paskirta ar išrinkta į vadovaujančias pareigas.
Pirmosios instancijos teismas D.Gineikaitei buvo skyręs 20,7 tūkst. eurų baudą, apeliacinės instancijos teismas ją sumažino iki 13,2 tūkst. eurų.
Buvęs tuometinės Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas, buvęs jo pavaduotojas Kastytis Grigonis, taip pat šios ligoninės gydytojas Artūras Šulnius ir slaugytoja S.Skersienė prašo panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius ir bylą jų atžvilgiu nutraukti.
G.Abeciūnas buvo nubaustas 13,1 tūkst. eurų bauda, K.Grigonis – 11,2 tūkst. eurų bauda. Jiems taip pat uždrausta vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms dvejus metus.
A.Šulniui skirta 6,4 tūkst. eurų, o S.Skersienei – 3,7 tūkst. eurų bauda.
Šios baudos apeliacinio teismo paliktos nepakeistos.
D.Gineikaitė ir tuometiniai ligoninės vadovai bei jos medikai nuteisti dėl piktnaudžiavimo, kai 2015 metais po avarijos buvo suklastotas D.Gineikaitės kraujo mėginys, kad nebūtų nustatytas neblaivumas.
Tuometinė NŽT direktorei po avarijos buvo nustatytas vidutinis 1,69 promilės girtumas. Teismas ją vėliau pripažino kalta, skyrė baudą ir keleriems metams atėmė teisę vairuoti.
Ligoninėje buvo paimti du jos kraujo mėginiai, antrasis – kitą dieną, o slaugytoja juos sukeitė.
A.Šulnius teisme prisipažino paprašęs seselės paimti antrą kraujo mėginį, o S.Skersienė sakė pati nusprendusi juos sukeisti. Kiti kaltinamieji savo kaltės teisme nepripažino visiškai.
