Šios istorijos pradžia 2017 metų vasario 28-oji. Tądien Alytuje prie ežero buvo primuštas neįgalus vaikinas.
Jis net neplanavo skųstis, tačiau kitą dieną smarkiai sutino veidas, todėl jam teko vykti į ligoninę. Medikai nustatė žandikaulio lūžį ir iškvietė policininkus.
Tačiau nukentėjusysis negalėjo nurodyti, kas jį užpuolė, todėl tyrimas buvo nutrauktas.
Aukščiausiasis Teismas suabejojo sportininko kalte
Tik maždaug po pusmečio jis nunešė policijai naują pareiškimą, kuriame vaikinas konkrečiai nurodė savo skriaudėją, esą tai buvo E.Petrauskas.
Teisėsauga sudėliojo įvykių scenarijų, kurį vėliau patvirtino tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas.
Neva tą vakarą prie ežero Alytuje laiką leido E.Petrauskas su savo tuometine mergina. Pastaroji paskambino pažįstamam ir paprašė jo paimti kanapių ir degtinės.
Trijulė svaiginosi, tuomet dėl kanapių kilo konfliktas ir boksininkas, parvertęs ant žemės vaikiną, mažiausiai triskart rankomis ir kojomis trenkė jam į galvą.
Tačiau tokia įvykių versija suabejojo Aukščiausiojo Teismo teisėjai, išnagrinėję E.Petrausko kasacinį skundą.
Parodymus privertė keisti kerštaujanti mergina
Teismai jau anksčiau nustatė priežastį, kodėl nukentėjusysis E.Petrauską teisėsaugai įvardino ne iš karto.
Maždaug po pusmečio nuo aprašytų įvykių E.Petrauskas išsiskyrė su mergina, o ši, vedama keršto, sumuštą vaikiną įkalbėjo pareigūnams papasakoti apie esą smurtavusį sportininką.
Ji įkalbinėjo vaikiną ne tik pranešti tiesą pareigūnams, bet už pinigus pabendrauti su žiniasklaida ir papasakoti savo išgyvenimus. Vaikinas padėjo parašą ant jos surašyto pareiškimo policijai.
„Pasirašiau po pareiškimu, nes ji man žadėjo duoti sekso, – Kauno apygardos teisme pasakojo neįgalus jaunuolis. – O kai nesutikau eiti į televizijos laidą, ji man grasino kažką padaryti.“
Kad buvusi E.Petrausko mergina – gana žiauri, ji pripažino pati slapta užfiksuotame įraše su nukentėjusiuoju, kur jam grasino, kad jei ją supykdys, pats atsidurs reanimacijoje.
Nepaisant šių aplinkybių tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo teisėjai nusprendė, kad mergina ir nukentėjusysis sako tiesą, o pats E.Petrauskas tik ginasi aiškindamas, kad nusikaltimo metu buvo visai kitame mieste.
Teks atsakyti į neatsakytus klausimus
Tačiau Aukščiausiojo Teismo teisėjai į šią bylą pažvelgė kitaip ir nusprendė, kad versija, jog kerštinga mergina tiesiog apkalbėjo savo buvusį vaikiną, taip ir nebuvo iki galo ištirta.
Sportininką kaltu pripažinę teismai kaip svarbiu įrodymu rėmėsi tuo, kad tiek nukentėjusysis, tiek buvusi E.Petrausko mergina identiškai įvardino smurto aplinkybes tikrinant parodymus įvykio vietoje.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad tokiai išvadai prieštarauja pačios merginos duoti parodymai
„Teisėjų kolegija sutinka, kad tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojos L.K. parodymų patikrinimo vietoje protokolai surašyti beveik identiškai, ir kartu atkreipia dėmesį į teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus L.K. parodymus, iš kurių galima daryti priešingą apeliacinės instancijos teismui išvadą.
Taigi, kaip tvirtino L.K., tikrinant parodymus vietoje, ji su nukentėjusiuoju buvo kartu; kai reikėjo pareigūnams parodyti, kur jį mušė, jis nelabai prisiminė; kur viskas vyko, „rodžiau aš“, „būna, kad jis pats tai atsimena, tai ne“; kai ji nukentėjusiojo klausinėdavo apie šį įvykį, jis „nelabai ką sakydavo“. Tačiau teismai minėtų liudytojos parodymų, aptardami parodymų patikrinimo vietoje protokolus, kartu nevertino“, – dėmesį atkreipė LAT teisėjų kolegija.
Be to, teismas iškėlė versiją, kad protinę negalią turintį vaikiną mergina galėjo įtikinti nebūtais dalykais.
„Nukentėjusiojo liga bei tai, kad jis prieš įvykį kartu su L.K. išgėrė beveik visą 0,7 l butelį degtinės, parūkė „žolės“, tamsiu paros metu pirmą kartą matė jį sumušusį asmenį, yra veiksniai, galintys turėti įtakos nukentėjusiojo gebėjimui prisiminti ir duoti teisingus parodymus apie jam pačiam žinomas, o ne iš kitų asmenų išgirstas ar netgi įteigtas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, taip pat ir dėl konkrečiai įvardyto kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens.
Tačiau abiejų instancijų teismai, vertindami nukentėjusiojo A.Š. parodymų patikimumą ar netgi leistinumą, tokių aplinkybių (pavyzdžiui, kaip gali keistis asmens situacijos suvokimas bei jos vertinimas apsvaigus nuo alkoholio A.Š. nustatytos ligos kontekste, dėl liudytojos L.K. įtakos jam ir pan.) netyrė ir dėl jų nepasisakė; jiems dėl šių aplinkybių nekilo abejonių, nors, vadovaujantis išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimo principu, turėjo kilti“, – nusprendė Teismas.
Atsižvelgę į šias aplinkybes, LAT teisėjai panaikino Kauno apygardos teismo nuosprendį ir liepė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka bei atsakyti į iškilusius klausimus.
