Kaltinamaisiais šioje byloje buvo tapę globos namų, kuriuose slaugoma 160 pacientų, vyriausioji slaugytoja Vida Pučkočumienė bei įmonės, platinusios silikono tvarsčius, atstovas šiame regione Tomas Šimkūnas.
Ši byla pernai buvo nagrinėjama Klaipėdos apylinkės teisme, o vėliau apeliacinė byla pasiekė Klaipėdos apygardos teismą. Abu kaltinamieji galiausiai išteisinti dėl sukčiavimo. Valstybei padarytą žalą, veikiausiai, bus bandoma išieškoti civiline tvarka.
Tvarsčiai psichiniams ligoniams
Bylos duomenimis, nuo 2014 m. vasario iki 2015 m. rugsėjo tvarsčių platinimu besiverčiančios įmonės atstovas iš vyriausiosios slaugytojos gavo 32 globos namuose gyvenančių žmonių kompensuojamųjų vaistų pasus.
Tiriant bylą paaiškėjo, jog tokių pleistrų poreikio įstaigoje nebuvo, mat čia daug pacientų yra su psichine negalia.
Nurodoma, jog įmonės atstovas nuveždavo pasus gydytojams, kurie išrašydavo valstybės kompensuojamus receptus tvarsčiams. Su receptų knygelėmis vadybininkas važiuodavo į vieną uostamiesčio vaistinių.
Receptus kompensuojamoms medicinos priemonėms įsigyti išrašė vienos Plungės medicinos įstaigos medikai, nors pacientų, kuriems tvarsčius išrašinėdavo, net neapžiūrėdavo.
Per pusantrų metų jie išrašė receptų maždaug 15 tūkst. tvarsčių.
Anot prokuroro, medikai iškart pripažino savo kaltę, gailėjosi ir kadangi nebuvo iki šiol teisti, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą.
Apie 70 tūkstančių eurų žalos buvo atlyginta, juos pervedė Plungės sveikatos centras, jausdamas pareigą dėl netinkamai išrašytų receptų.
Kaltinamuosius išteisino
Klaipėdos apylinkės teismas pernai balandį T.Šimkūną pripažino kaltu dėl sukčiavimo įgijus didelės vertės svetimą turtą, tačiau Klaipėdos apygardos teismas pernai lapkritį jį dėl šio nusikaltimo išteisino nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai jo atžvilgiu apskųsti nebuvo.
Kalta Klaipėdos apylinkės teisme buvo pripažinta slaugytoja V.Pučkočumienė. Konstatuota, kad būdama prilyginta valstybės tarnautojai, moteris dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, dėl ko buvo padaryta didelė žala valstybei.
Sprendime nurodyta, jog moteris netinkamai atlikdama savo pareigas, nesant teisėto pagrindo, perdavė jos žinioje esančius socialinės globos namų gyventojų kompensuojamųjų vaistų pasus T.Šimkūnui, neturinčiam teisės gauti šiuos dokumentus, netinkamai organizavo asmens sveikatos priežiūros tarnybos darbą, nekontroliavo ir nesiėmė priemonių, kad visi pacientai, kuriems buvo išrašytos medicinos pagalbos priemonės, būtų apžiūrėti gydytojų, neužtikrino, kad medicinos pagalbos priemonės nupirktos iš Klaipėdoje esančių vaistinių būtų pristatytos į socialinės globos namus.
Moteris šį nuosprendį apskundė, tačiau Klaipėdos apygardos teismas panaikino tik dalį kaltinimų. Galiausiai byla atsidūrė Lietuvos Aukščiausiajame Teisme ir netrukus sugrąžinta atgal į Klaipėdą, kur nagrinėta apeliacine tvarka. Moteris siekė būti išteisinta.
Kaltinamajai atstovavęs gynėjas motyvavo, jog teismas neatskleidė, kokiu būdu didelės žalos kilimas Privalomojo Socialinio draudimo fondui (PSDF) yra susijęs su inkriminuotais veiksmais.
„Akivaizdu, kad tarp tvarsčių nepristatymo į globos namus ir kilusios žalos nėra jokio priežastinio ryšio, – rašoma apeliaciniame skunde. – Taigi T.Šimkūnas apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo minėtą 174 509 Eur sumą. Taigi akivaizdu, kad PSDF neteko pinigų ne dėl V.Pučkočumienės veiksmų, o dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, kuri apmokėjo šio biudžeto lėšomis gydytojų išrašytus receptus. Šios medicinos pagalbos priemonės buvo įgyjamos globos namų gyventojų nuosavybėn, dėl to nebuvo įtraukiamos į globos namų apskaitą. Teismo išvados nepagrindžia priežastinio ryšio tarp V.Pučkočumienės veiksmų ar neveikimo ir pasekmių – didelės žalos PSDF biudžetui padarymo. Kilusios pasekmės yra ne V.Pučkočumienės, o kitų asmenų nusikalstamų veiksmų rezultatas“.
Dėstoma ir daugiau motyvų – atsižvelgiant į gydytojų ir vyr. slaugytojos kompetencijos ribas, lieka neaišku, kodėl moteris privalėjo imtis kažkokių priemonių, kad pacientai būtų apžiūrėti gydytojų, užtikrinti, kad gydytojai patikslintų diagnozes.
Pažymima, kad teiginys, jog V.Pučkočumienė kompensuojamųjų vaistų pasus T.Šimkūnui perduodavo nesant teisėto pagrindo, nereiškia, kad ji pažeidė kokius nors teisės aktų reikalavimus, kurie draustų gydytojui perduoti per kitą asmenį aptariamus pasus. Byloje nėra jokio dokumento, patvirtinančio, kokia buvo globotinių kompensuojamųjų vaistų pasų saugojimo, naudojimo tvarka.
Slaugytoja išteisinta nenustačius būtino nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos padarymo privalomojo sveikatos draudimo fondui.
Apeliacinės instancijos teismas jau anksčiau įsiteisėjusiu nuosprendžiu išteisindamas T.Šimkūną pripažino nepaneigtu faktą, kad vaistinėse išduotus tvarsčius pagal socialinės globos gyventojų kompensuojamųjų vaistų pasus, o tai reiškia – įgytas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, vis dėlto pristatė socialinės globos namų vyriausiajai slaugytojai.
