Kaip rašoma prokuratūros pranešime, penktadienį Generalinėje prokuratūroje gautas kompetentingų Austrijos Respublikos institucijų pranešimas, kad liepos 14 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas asmuo, kuris įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 100 straipsnyje (Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis), padarymu vadinamoje Sausio 13-osios byloje.
Europos arešto orderį vykdanti Austrijos Respublika spręs asmens perdavimo Lietuvai klausimą.
Papildyta: Generalinės prokuratūros atstovai kategoriškai atsisako nurodyti sulaikyto asmens pavardę.
„Tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys. Sulaikyto asmens pavardės tikrai nenurodysime“, – 15min.lt informavo Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Papildyta: Agentūra BNS primena, kad ikiteisminis tyrimas pagal tuomet galiojusio Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl kenkimo, viešo raginimo pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, antivalstybinių organizacijų kūrimo ir dalyvavimo jų veikloje, tyčinio nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis pradėtas po tragiškų Lietuvai 1991 metų sausio 13 dienos įvykių.
1996 metų birželį baudžiamoji byla su 48 kaltinamais asmenimis perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, tačiau tų pačių metų spalį teismas atskyrė ir grąžino ikiteisminį tyrimą prokuratūrai 42 asmenų atžvilgiu, kadangi jie buvo pasislėpę.
 |
| alphagroup.ru nuotr./Michailas Golovatovas |
1999 metų rugpjūčio 23 dieną šeši kaltinamieji Sausio 13-osios byloje išgirdo nuosprendžius.
Generalinės prokuratūros duomenimis, per visą bylos tyrimo laikotarpį buvo išsiųsti 94 teisinės pagalbos prašymai į Baltarusiją, Rusiją ir Vokietiją, tačiau gauti tik neigiami atsakymai.
Pernai Baltarusijos pareigūnai apklausė vieną iš įtariamųjų Vladimirą Uschopčiką, nors šis ir atsisakė priimti jam atsiųstą pranešimą apie įtarimą padarius nusikaltimus Lietuvoje.
 |
| alphagroup.ru nuotr./Michailas Golovatovas |
Seimui pakeitus Baudžiamojo kodekso normas 23 įtariamiesiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos į nusikaltimą žmoniškumui ir karo nusikaltimą. Už šį nusikaltimą netaikoma apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, o didžiausia numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Šiuo metu vykdoma įtariamųjų tarptautinė paieška Europos Sąjungos erdvėje, jiems išduoti Europos arešto orderiai.
Sausio 13-osios byloje 21 įtariamasis yra Rusijos, du – Baltarusijos piliečiai. Keturi įtariamieji mirė. Penkiolikos įtariamųjų atžvilgiu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.
 |
| alphagroup.ru nuotr./Michailas Golovatovas |
1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje, kai karine jėga mėginta nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip 1000 beginklių žmonių.
Papildyta: Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Krušna penktadienio pavakare prokuratūroje dėl šio sulaikymo surengtoje spaudos konferencijoje irgi nenurodė sulaikyto asmens pavardės. Užsiminęs apie nekaltumo prezumpciją, prokuroras tik pranešė, kad asmuo sulaikytas Austrijos sostinėje Vienoje.
 |
| alphagroup.ru nuotr./Michailas Golovatovas |
Pasak T.Krušnos, Europos arešto orderis sulaikyti šį asmenį buvo išduotas tik pernai.
Papildyta: LNK žiniomis, Vienoje buvo sulaikytas KGB atsargos pulkininkas Michailas Golovatovas (gim. 1949 m.).
Kaip rašoma KGB gurpės „Alfa“ veteranų tinklalapyje alphagroup.ru, 1991 m. M.Golovatovas vadovavo KGB specialiosios paskirties grupės „A“ smogikams, šturmavusiems Lietuvos radijo ir televizijos objektus.
Į KGB specialiosios paskirties grupę „A“ M.Golovatovas pateko vos tik ją įkūrus - 1974 m. Čia jis karjeros laiptais kopė nuo jaun. žvalgo ir snaiperio iki pat padalinio vado.
1979 m. M.Golovatovas įėjo į KGB smogikų būrio, šturmavusio tuometinio Afganistano vadovo Amino rūmus Kabule. Šiuo šturmu Sovietų Sąjunga pradėjo daugelį metų trukusį kruviną karą Afganistane.
1991 m. M.Golovatovas vadovavo į Lietuvą permestam KGB būriui „A“.
Visos grupės „Alfa“ vadu jis tapo 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir vadovavo jam iki 1992 m. liepos 4 d.
Baigęs tarnybą KGB, M.Golovatovas užsiėmė verslu, o 1997-2002 metais darbavosi Patarėjų komiteto prie Rusijos federalinės saugumo tarnybos viršininko pavaduotoju.
Papildyta 22.12 val. M.Golovatovas vyksta į Maskvą?
Rusijos žiniasklaidoje pasirodė informacijos, kad M.Golovatovas vyksta į Maskvą, o Austrijos teismas nusprendė ne Lietuvos naudai. Tiesa, jokių oficialių patvirtinimų šiai informacijai nėra, o naujienų portalas gazeta.ru remiasi „Alfa“ veteranų asociacijos viceprezidento Aleksėjaus Filatovo blogu.
„Noriu pažymėti, kad M.Golovatovas šiuo metu vyksta į Maskvą. Austrijos teismo sprendimas buvo ne Lietuvos valdžios naudai“, – rašė A.Filatovas, bloge taip pat nepraleidęs progos užsipulti Lietuvos, kuri, anot jo, vietoje to, kad stengtųsi užmegzti geresnius santykius su Rusija, „su maniakišku užsispyrimu užsiima konfrontacija ir priešų paieška“.
A.Filatovas aiškino, kad Vilniuje „Alfa“ nariai turėjo tik tuščius šovinius, todėl jie negalėjo nužudyti žmonių. Pareiškimo pabaigoje A.Filatovas pareiškė esąs užtikrintas, kad Lietuva M.Golovatovo negaus.
