Tyrimo duomenimis, įmonės direktorius, būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą, galėjo tyčia slėpti tikrąsias bendrovės pajamas, išlaidas ir pelną. Įmonės vadybininkai galimai klastojo pažymas, sąskaitas ir kitus dokumentus, taip į įmonės buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukiamos gautos pajamos, gautos už automobilių gabenimą autovežiais, taip pat pajamos, gautos už parduotus automobilius.
Per pusantrų metų į valstybės biudžetą galėjo būti nesumokėta beveik 65 tūkst. eurų pelno ir pridėtinės vertės (PVM) mokesčių.
Direktorius taip pat kaltinamas iššvaistęs bendrovės pinigines lėšas. Pareigūnai įtaria, kad grynaisiais pinigais gautos pajamos už parduotus automobilius ir jų transportavimą – iš viso per 221 tūkst. eurų – galėjo būti panaudotos ne įmonės, o direktoriaus reikmėms, o išlaidos nepagrįstos jokiais dokumentais, įrodančiais, kad pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje.
Atliekant ikiteisminį tyrimą kaltinamasis savanoriškai atlygino dalį valstybės biudžetui padarytos žalos – sumokėjo per 24 tūkst. eurų PVM ir pelno mokesčių.
Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai dėl dokumentų klastojimo buvo pareikšti dar šešiems asmenims, tačiau jiems pripažinus savo kaltę, tyrimai buvo nutraukti pagal laidavimą. Buvo pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai, kuriuose du įtariamieji taip pat pripažino savo kaltę. Tyrimai užbaigti laidavimu. Buvo laikinai apribota nuosavybės teisė įmonės direktoriaus turtui, kurio vertė siekia per 33 tūkst. eurų.
Šioje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pareiškė ieškinį dėl nesumokėtų mokesčių – per 40 tūkst. eurų.
Ikiteisminį tyrimą organizavusiai Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei Ritai Čivinskaitei surašius kaltinamąjį aktą, byla buvo perduota Kauno apygardos teismui.
Už iššvaistytą didelės vertės svetimą turtą teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki septynerių metų. Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kai mokesčių suma viršija 750 MGL, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už apgaulingą apskaitos tvarkymą galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
Ikiteisminį tyrimą organizavo Kauno apygardos prokuratūra, jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai.