Pirmosios instancijos teisme A.Čmeliovas buvo pripažintas kaltu, jam paskirtas 1,5 metų laisvės atėmimas, tačiau nuteistasis paliktas laisvėje.
„Akivaizdu, kad būdamas laisvėje ir toliau dirbdamas kaltinamasis turėtų daugiau ir realesnių galimybių atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, nei būdamas įkalinimo įstaigoje“, – buvo nutaręs šią bylą nagrinėjęs teisėjas Ramūnas Keidūnas.
Vis dėlto žuvusios pėsčiosios dukra, pripažinta nukentėjusiąja, nutarė kreiptis į aukštesnės instancijos teismą. Paprastai apeliacija teikiama trokštant kaltinamajam griežtesnės bausmės. Tačiau šioje istorijoje aktualūs tapo kiek kitokie niuansai. Juos Vilniaus apygardos teismo posėdyje išdėstė nukentėjusiosios atstovas Romualdas Drakšas.
Suprasti akimirksniu
- Apylinkės teismas A.Čmeliovą yra nutaręs pripažinti kaltu ir skirti jam 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams.
- Dar neįsiteisėjęs nuosprendis įpareigoja kaltinamąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus – registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos be prižiūrinčios institucijos leidimo.
- Be to, nutarta A.Čmeliovui uždrausti vienus metus ir šešis mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones.
- Nukentėjusiosios Valentinos B. civilinį ieškinį pirmasis teismas nutarė tenkinti iš dalies: priteisė iš A.Čmeliovo 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Prašė 20 000 eurų, prisiteisė 15 000 eurų
Pirma teisininko R.Drakšo pastaba – dėl priteistos kompensacijos dydžio.
Manome, kad teismas turi paskirti žalos atlyginimą, o ne nubraukti.
„Teikdami civilinį ieškinį, mes atsižvelgėme į teismų praktiką. Kartais priteisiama suma būna net 40 000 eurų. Mes prašėme 20 000 eurų. Manome, kad teismas turi paskirti žalos atlyginimą, o ne nubraukti. Manome, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas užsiėmė aritmetiniais veiksmais ir tiesiog nubraukė 5 tūkstančius eurų“, – piktinosi advokatas R.Drakšas.
Į šią pastabą iškart atsakė bylą kuruojantis prokuroras Linas Gružas, priminęs, kad nukentėjusioji iš kaltininko draudimo bendrovės jau yra gavusi 5 000 eurų. „Manau, galėtų būti išmokėta iš viso 25 tūkst. eurų“, – pritarė prokuratūros atstovas.
Tuo metu nuteistąjį ginantis advokatas Anatolijus Svila pateikė kiek kitokį argumentą. Patyręs teisininkas priminė, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu, žuvus tėvui arba motinai, jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur.
Artimiesiems priteisiamų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2 896,20 Eur iki 26 065 Eur.
„Teismas pagrįstai parinko vidurkį“, – kalbėdamas apie 15 000 eurų sumą (o kartu su draudimo išmoka – 20 tūkst. eurų), pabrėžė A.Svila.
Ką apie šias derybas dėl kompensacijos dydžio mano pats nuteistasis?
„Norėčiau atmesti tą ir pereiti prie kitos sumos“, – nerišliai pareiškė A.Čmeliovas.
„Ta prasme, nesutinkate?“, – pasitikslino teisėjai ir sulaukė patvirtinimo, kad numatoma 15 000 eurų kompensacija jį tenkina, o 20 000 – ne.
Teismas vairuotojo tuo pačiu pasiteiravo, ar jis yra atlyginęs bent dalį šios sumos. „Ne. Nedirbu niekur, ieškau darbo,“ – teigė teisiamasis.
Advokatas R.Drakšas nepraleido progos sukritikuoti teisiamąjį už jo elgesį ir požiūrį.
„Jis nedavė parodymų teisme, neatsakinėjo į klausimus. Vienu metu jis apskritai elgėsi kaip 12 metų vaikas, kuris užrietė nosį. Tačiau vieną kartą atsistojo ir pasakė: viskas man nesvarbu, svarbiausia, jūs man neatimkit teisių!“ – pasakojo nukentėjusiosios atstovas, ir iškart sulaukė teisiamojo reakcijos.
„Aš taip nesakiau!“ – stryktelėjo nuo kaltinamųjų suolo A.Čmeliovas.
Suprasti akimirksniu
- Tragiška avarija įvyko 2017-12-26, antrosios Kalėdų dienos rytą.
- Sostinės Fabijoniškių rajone, Gedvydžių g. ties 17 pastatu, „Toyota Prius“ automobilis perėjoje partrenkė pėsčiąją.
- 78 metų senjorė, jos dukters teigimu, lemtingą rytą, kaip ir kiekvieną dieną, buvo išėjusi iš namų į prekybos centrą, esantį kitoje gatvės pusėje.
- Vilnietę partrenkęs 39-erių metų vyras vairavo „Toyota Prius“ automobilį, kurį buvo išsinuomojęs, kad galėtų dirbti pavežėju.
- A.Čmeliovas prisipažino, kad įvažiavęs į pažymėtą pėsčiųjų perėją pasižiūrėjo į planšetę, pritvirtintą automobilio priekinėje dalyje ant priekinės panelės, ir tuo metu pajuto smūgį į priekinį stiklą dešinėje pusėje. Pėsčiąją taksistas pamatė jau pajutęs smūgį į automobilį.
- Atvykusi greitoji pagalba tik konstatavo pėsčiosios mirtį.
- Kaltinamasis buvo atvykęs į laidotuves, atvežė vainiką, atsiprašė.
Kiek vertas advokato darbas?
Antroji nukentėjusiosios advokato apeliacinio skundo mintis susijusi su jo, kaip atstovo, darbo apmokėjimu. R.Drakšas deklaruoja, kad jo paslaugos klientei kainavo 4 000 eurų. Advokatas nori, kad šias išlaidas padengtų ne nukentėjusioji, o avarijos kaltininkas. Tačiau pirmosios instancijos teismas vėlgi neišvengė „aritmetinių veiksmų“ ir priteisė tik pusę norimos sumos.
Teisėjo R.Keidūno argumentai skambėjo taip: „Atsižvelgiant į tai, kad advokatas R.Drakšas atstovavo vieno asmens interesams, dalyvavo viename teisiamajame posėdyje, ruošė civilinį ieškinį, rengė procesinius dokumentus, bylos nagrinėjimas teisme neužtruko (byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį), patirtos atstovavimo išlaidos laikytinos pagrįstomis iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo A.Čmeliovo nukentėjusiosios patirtas atstovavimo išlaidas, jų dydį sumažinant iki 2 000 Eur.“
Advokatas R.Drakšas pareiškė, kad teisėjai neišmano teisinių paslaugų teikimo kainų, tad turėtų priteisti prašomas sumas, o ne apkarpytas.
Vis dėlto, regis, sunkiausias apeliacijos nagrinėjimo metu iškeltas klausimas yra dėl įpareigojimo A.Čmeliovą būtinai atlyginti iš jo priteistą žalą. Ne kada nors, o per dvejus metus – realios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu.
Kitaip tariant, nukentėjusioji nori, kad A.Čmeliovas būtų paliktas laisvėje tik su papildoma teismo sąlyga. Jei padarytos žalos per dvejus metus vyras neatlygintų, tai taptų pagrindu svarstyti klausimą dėl jo siuntimo į pataisos namus, kad atliktų realią laisvės atėmimo bausmę.
„Jei jis nedirba, arba jei pajamos šešėlyje – mes nieko neatgausim“, – kalbėjo advokatas R.Drakšas.
Pats teisiamasis, paklaustas apie siūlymą skirti jam tokį griežtą įpareigojimą, atsakė taip: „Būtų nerealus dalykas.“
Tiek prokuroras, tiek teisiamojo gynėjas šį užmojį įvertino skeptiškai.
Žmogiškai supranta, bet teisiškai – nepritaria
Prokuratūros atstovas L.Gružas sakė žmogiškai puikiai suprantantis nukentėjusiąją, kuri nori užsitikrinti papildomą įrankį žalos atlyginimui, tačiau teisine prasme tai, pasak jo, nėra labai geras metodas. Tokia praktika teismuose nėra nusistovėjusi.
Prokuroras priminė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatą, kad teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra iš tiesų gali paskirti „kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.“
Tačiau L.Gružui neatrodo, kad šioje byloje grasinti A.Čmeliovui kalėjimu, jei jis neatlygins žalos, yra teisiškai vykusi mintis.
Netaikyti A.Čmeliovui tokio ypatingo įpareigojimo prašė ir jo advokatas A.Svila.
Koks bus galutinis nuosprendis šioje pėsčiąją pražudžiusio vairuotojo byloje, Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija žada paskelbti jau lapkričio 6 dieną.
