Jau anksčiau skelbta, kad pagrindiniame ikiteisminiame tyrime, kurio metu buvo išaiškintos painios aferos, susijusios su neteisėtu atliekų kaupimu, įtarimai pareikšti dviem juridiniams ir penkiems fiziniams asmenims.
Tarp fizinių asmenų – bendrovė „Ekologistika“, jos direktorius Juozas Cicėnas (kaltinamas sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu, turto sunaikinimu dėl neatsargumo, apgaulingos apskaitos tvarkymu bei dokumento suklastojimu/netikro dokumento pagaminimu ir panaudojimu) ir dar du darbuotojai (kaltinami sistemingais aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimosi taisyklių pažeidimais bei apgaulingu apskaitos tvarkymu).
Kaltinamai tarnybos pareigų neatlikimu pareikšti ir dviem Aplinkos apsaugos departamento Kauno aplinkos skyriaus darbuotojoms – Aušrai Bružienei ir Aušrai Kričenienei, kurios, atlikdamos patikrinimą įmonėje, nenustatė joje buvusių pažeidimų.
Šiame tyrime nustatyta 6 mln. eurų valstybei padaryta žala.
Alytaus policininkai, Kauno kriminalistai ir prokurorai bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tyrimo metu atliko apie 5 tūkst. ikiteisminio tyrimo veiksmų.
Šiame tyrime nustatyta 6 mln. eurų valstybei padaryta žala. Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo už daugiau nei 7 mln. eurų.
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje pristatyta, kaip atrodo visa bylos medžiaga – net 92 tomai.
Pranešta, kad byla keliaus į Alytaus apylinkės teismą, nes didžiausia numatyta galima bausmė už tyrime nustatytus nusikaltimus – iki 5-erių metų nelaisvės.
„Baigtas ikiteisminis tyrimas Alytaus gaisro byloje, kaltinamasis aktas surašytas, šiandien byla bus perduota teismui. Noriu priminti nekaltumo prezumpciją: kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, nėra galimybės pasakyti, kas iš esmės kaltas šioje byloje dėl gaisro padarinių. Kiekvienam iš mūsų pernai kilo klausimas, kodėl Alytaus įmonėje kilo gaisras, ar galima buvo jo išvengti, išvengti ekologinės katastrofos ir tokių sunkių padarinių“, – teigė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius.
Anot jo, kaltinamoji įmonė, kuri vykdė padangų perdirbimo veiklą, sukaupė labai didelį kiekį padangų, kurias netinkamai sandėliavo, galimai pažeidė technologinius procesus. Sandėliuotų padangų kiekis dvigubai viršijo leistiną kiekį.
„Alytaus miesto savivaldybė nevykdė statinio techninės ir naudojimo privalomos priežiūros pagal numatytą statybinį reglamentą, nors privalėjo ne rečiau kaip kartą per metus vietoje atlikti patikrinimą. Jei būtų tikrinę, vykdę savo pareigas, tokios katastrofos, manau, nebūtume turėję.
Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai galimai neužtikrino valstybinės priešgaisrinės priežiūros ir saugumo. Dar pernai rugsėjo 5 dieną šios tarnybos pareigūnai vykdė pratybas ir lankėsi įmonėje, matė situaciją, bendrą vaizdą, padangų kiekius, perdirbimo įrenginius, tačiau nebuvo tinkamai reaguota į šiuos galimus pažeidimus. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnės taip pat galimai netinkamai vykdė pareigas ir neužtikrino valstybinės kontrolės. Dar iki gaisro pernai buvo atliktas planinis teminis patikrinimas, bet galimi pažeidimai nebuvo pastebėti.
Šios aplinkybės lėmė tai, kad turėjome ekologinę katastrofą, sunkius padarinius tiek gyventojų saugumui, tiek gamtai, padaryta materialinės žalos valstybei“, – reziumavo D.Valkavičius.
Paklaustas, kodėl Alytaus miesto savivaldybė nėra kaltinamoji byloje, D.Valkavičius patikino, kad dėl to prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras yra surašęs nutarimą dėl statybos reglamento nevykdymo. Šių metų rugpjūčio mėnesį šis nutarimas buvo pateiktas Alytaus miesto savivaldybei, vyksta susirašinėjimas su savivaldybe.
„Manome, kad savivaldybė netinkamai atliko savo funkcijas. Į nutarimą institucija turi vienaip ar kitaip atsakyti. Nežinau, kaip baigsis istorija. Galbūt ir teisme bus sprendžiama situacija. Šiandien neturime pilno vaizdo, kodėl savivaldybė neužtikrino statinio priežiūros“, – teigė D.Valkavičius.
Gaisro priežasties nustatyti neįmanoma
Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusios bei jį organizavusios Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės Nomedos Urbonavičienės, 2019 metų spalio 15 dieną, 00.15 valandą įmonės darbuotojai baigė darbą, užrakino duris ir paliko „Ekologistikos“ įmonės patalpas, o praėjus mažiau nei kelioms valandoms – 02.12 valandą, šalia veikiančių kitų įmonių vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotos nuo „Ekologistikos“ pastato dalies kylančios liepsnos. Tad gaisras kilo ir išplito per mažiau nei 2 valandas. Gaisrinių tyrimų centro ekspertams atlikus sudėtingus matavimus ir tyrimus, paaiškėjo, kad gaisro kilimo tiesioginės priežasties, pasak prokurorės, nustatyti nėra galimybės.
„Įvertinus tai, kad įvykio vieta sudegusi, pastato dalis sugriuvusi, dėl to neina nustatyti tiesioginės gaisro kilimo priežasties. Konstatuotos tik galimos trys tikėtinos priežastys. Pirma, elektros sistemų pažeidimai įmonėje. Antra galima gaisro kilimo priežasties – technologinio proceso pažeidimai. Trečia – pašalinis atviros ugnies šaltinis. Tai nereiškia tyčinio padegimo. Ikiteisminio tyrimo metu negauta jokių duomenų apie tyčinį padegimą. Gaisras kilo patalpoje nr. 28 ir išplito į kitas patalpas. Būtent toje patalpoje, kurioje įsplieskė gaisro židinys, buvo sukauptas itin didelis kiekis naudotų padangų ir joje buvo vykdomas pirminis padangų apdirbimo procesas“, – teigė prokurorė.
Anot jos, pagal taršos leidimą įmonei buvo leista vienu metu laikyti ne daugiau kaip 1 920 tonų naudojimui nebetinkamų padangų, o gaisro dieną įmonėje buvo sukaupta virš 5 tūkst. tonų naudotų padangų. Gaisro metu sudegė virš 2 tūkst. tonų padangų.
„Gaisro metu į orą išsiskyrė itin didelis nuodingų medžiagų kiekis ir dėl to Lietuvos aplinkos orui buvo padaryta beveik 6 mln. eurų žala. Be to, trys Alytaus apskrities gyventojai kreipėsi į gydymo įstaigas dėl apsinuodijimo dūmais. Šiems gyventojams buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Gaisro padariniams šalinti iš valstybės rezervo buvo išmokėta kita atskira pinigų sumą – beveik 6 mln. eurų. Dėl to pareigūnai reikš civilinį ieškinį teisme, tad bendra civilinių ieškinių suma gali siekti daugiau nei 12 mln. eurų“, – gaisro žalą reziumavo prokurorė.
Ji papasakojo, kaip veikė „Ekologistika“. Maždaug nuo 2017 metų pradžios įmonė dažniausiai iš Lietuvos juridinių asmenų priimdavo apdorojimui naudotas padangas ir už tai gaudavo piniginį atlygį. Taip pat ji kapotų padangų atsiveždavo ir iš Estijos įmonės. Dažnais atvejais buhalterinės apskaitos dokumentuose tai buvo fiksuota kitu nei leistina kodu arba nurodoma, kad tai naudotos, bet nesukapotos padangos.
Pasak N.Urbonavičienės, kaip nurodo įmonės darbuotojai, kiekvieną dieną į įmonę buvo atvežama apie 3-4 vilkikai panaudotų padangų. Kadangi įmonėje buvo naudojami sudėvėti, nuolat gendantys padangų apdorojimo aparatai, jie po keletą mėnesių neveikdavo, dėl to sankaupos augo.
Įmonės vadovas apkaltino graužiką
Kaltinamuoju byloje pripažintas „Ekologistikos“ vadovas, pasak prokurorės, leido padangas sandėliuoti tam netinkamose patalpose, žinojo, kad tų padangų sukaupta daugiau nei leistina, tačiau savo darbuotojams davė nurodymus toliau priimti apdorojimui padangas. Be to, jis neužtikrino priešgaisrinių saugos reikalavimų: nebuvo užtikrinta stacionari bei automatinė gaisro gesinimo sistemos, neužtikrinta ir to, kad padangos būtų kraunamos laikantis tam tikrų priešgaisrinių atstumų.
Dėl kilusio itin didelio masto gaisro buvo sunaikintas ir šalia veikusios įmonės turtas – apie 2,4 tūkst. kv. m patalpų.
Be to, įmonės vadovas, pasak prokurorės, galimai davė nurodymus buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei pateikti neteisingus duomenis apie padangų apdorojimo apimtis bei atvykstančius krovinius iš užsienio valstybių.
„Įmonės vadovės (Juozas Cicėnas – aut. past.) kaltu neprisipažįsta, apklausiamas įtariamuoju parodymų nė karto nedavė. Tiesa, įdomi detalė ta, kad iškart po gaisro, 2019 metų spalio 29 dieną, apklausiamas specialiuoju liudytoju, jis nurodė galimą gaisro kilimo priežastį. Pasak jo, gaisras galėjo kilti dėl to, kad gretimos įmonės patalpose kilo nedidelis gaisras, nuo kurio užsidegė graužikas. Degantis graužikas galėjo atbėgti ir atbėgo į įmones patalpas ir, anot įmonės vadovo, būtent degantis graužikas galėjo sukelti tokį didelį padangų gaisrą“, – papasakojo N.Urbonavičienė.
Pasak D.Valkavičiaus, visuomet tiriamos visos versijos, tačiau įmonės vadovo pateiktoji – dėl degančio graužiko – nepasitvirtino.
N.Urbonavičienės teigimu, kaltinimų dėl to, kad nesiėmė veiksmų nustatyti realų faktinį sukauptų padangų kiekį ir ar tos padangos laikomos tinkamoje vietoje, sulaukusios Aplinkos apsaugos departamento pareigūnės savo kaltę taip pat neigia. Joms paskirtos kardomosios priemonės – pasižadėjimai neišvykti.
Tyrimo sąlygos buvo itin sudėtingos
Pirmą kartą buvo pasitelktas 3D įrenginys įvykio vietai apžiūrėti.
„Tyrimas vyko keliomis kryptimis: dėl gamtosaugos pažeidimo, gaisro kilimo priežasčių ir aplinkybių, finansinės bei ūkinės veiklos patikrinimo bei kontroliuojančių institucijų pareigūnų galimo pareigų neatlikimo. Į tyrimą buvo įtraukti 47 pareigūnai. Antrą gaisro dieną buvo atliktos kratos įmonės buhalterinę apskaitą vykdančios įmonės patalpose bei gaisravietėje – gauti tyrimui reikšmingi, svarbūs dokumentai.
Per tris dienas buvo apžiūrėta 15 tūkst. kv. m užimanti įvykio vieta. O įsivaizduokite, kad vis dar vyko gaisras, patalpos buvo uždūmintos. Sąlygos buvo tikrai nepavydėtinos. Pirmą kartą buvo pasitelktas 3D įrenginys įvykio vietai apžiūrėti. Buvo gauta duomenų, kad įmonės vadovas suklastojo duomenis, siekdamas išvengti į kitą jo valdomą įmonę nukreipto civilinio ieškinio. Informacija pasitvirtino. Apklausa iš viso apie 150 žmonių. 33 asmenims taikytos procesinės prievartos priemonės. Apribotas juridinių asmenų turtas siekia daugiau nei 4 mln. eurų. Tyrimas atliktas per 10 mėnesių“, – teigė tyrimo eigą pristatęs Alytaus apskrities vyriausio policijos komisariato viršininkas Alvydas Jurgelevičius.
Norint nustatyti, koks kiekis kapotų padangų buvo sutelktas įmonėje prieš gaisrą, anot jo, buvo net atliktas eksperimentas. Tam pasitelkti mokslininkai.
„Tyrimo metu reikėjo gilintis į visiškai naujas ir plačias teisės sritis. Reikėjo pusiau konsperatyviai ieškoti kvalifikuotų, objektyvių ir sąžiningų pareigūnų, kurie galėtų suteikti specifinių žinių, paaiškinti tam tikrus veiklos niuansus. Žinybose pastaruoju metu buvo įvykdyta daug restruktūrizacijų, tad vieni kaltinimus vertė kitiems, kad nebuvo duoti įgaliojimai atlikti vienas ar kitas funkcijas. Situacija buvo specifinė ir komplikuota, nes žalą gamtai turėjo vertinti to paties Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, dėl kurių kolegų galimo pareigų neatlikimo ir atsirado tokia didelė žala gamtai. Iš šių institucijų ne kartą gauta rašytų, kurie savo turiniu ir logine prasme prieštaravo anksčiau pateiktiems raštams ar mūsų jau turimai informacijai“, – tyrimo sudėtingumą pripažino A.Jurgelevičius.
Suprasti akimirksniu
- Juozas Cicėnas ( UAB „Ekologistika“ vadovas ) įtariamas: Baudžiamojo kodekso (BK) 270 str. 2d. – sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu; 188 str. 2 d. – turto sunaikinimu dėl neatsargumo; 222 str.1 d. – apgaulingu apskaitos tvarkymu; 300 str. 1 d. – dokumento suklastojimu/ netikro dokumento pagaminimu ir panaudojimu;
- Romualdas Varanauskas ( UAB „Ekologistika“ darbuotojas): BK 270 str. 2d. – sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu; 222 str.1 d. – apgaulingu apskaitos tvarkymu;
- Juridinis asmuo „Ekologistika“: BK 270 str. 2d. – sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu; 188 str. 2 d. – turto sunaikinimu dėl neatsargumo; 222 str.1 d. – apgaulingu apskaitos tvarkymu;
- Aušra Bružienė (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus darbuotoja): BK 229 str. – tarnybos pareigų neatlikimu;
- Aušra Kričenienė (Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus darbuotoja): BK 229 str. – tarnybos pareigų neatlikimu.
- A.P. ( UAB „Ekologistika“ darbuotojas): BK 270 str. 2d. – sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu; 222 str.1 d. – apgaulingu apskaitos tvarkymu;
- Juridinis asmuo „V“: BK 270 str. 2d. – sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu; BK 188 str. 2 d. – turto sunaikinimu dėl neatsargumo;
Nagrinėjama ir dar viena byla
15min primena, kad Alytaus apylinkės teismas atskirai nagrinėja Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Algirdo Bautronio ir šios tarnybos vyriausiojo specialisto Sauliaus Mockevičiaus baudžiamąją bylą dėl tarnybos pareigų neatlikimo, susijusio su gaisru padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“. Ši byla atskirta iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo dėl 2019 metų spalį Alytaus įmonėje „Ekologistika“ kilusio gaisro.
Prokuratūros teigimu, dėl Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų neveikimo nesiimta priemonių, galėjusių užkirsti kelią šiam gaisrui. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamieji nepriskyrė šios bendrovės tikrintinų objektų grupei ir neįtraukė jos į metinius planinius priešgaisrinių techninių patikrinimų planus. Taip nebuvo sudarytos sąlygos identifikuoti gaisrą, lokalizuoti jį pirminėje stadijoje ir užkirsti kelią jam plisti.
Atliekant ikiteisminį tyrimą taip pat nustatyta, kad įmonėje nuo 2012-ųjų buvo kilę devyni gaisrai, apie kuriuos Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai žinojo.
Gaisras Pramonės mikrorajone esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ kilo pernai spalio 16-osios naktį, ugniagesiai su ugnimi ir jos padariniais kovojo ilgiau nei savaitę.
Gaisro metu sudegė 2 202 tonos padangų. Dėl padidėjusio oro užterštumo Alytaus mieste ir rajone buvo paskelbta ekstremali situacija. Nustatyti sunkūs padariniai aplinkai, nuostolius skaičiuoja ir vietos ūkininkai. Gaisro padariniams likviduoti iš valstybės rezervo buvo panaudota daugiau nei 5 milijonai eurų.
Gaisro metu dėl oro užterštumo nedirbo ir aplink degusią gamyklą Alytaus mieste esančios įmonės, į Pramonės rajoną nekursavo viešasis transportas, taip pat kai kuriems Alytaus rajono ūkininkams buvo uždrausta tiekti pieną.
