R.Zamolskio baudžiamojoje byloje įtarimai jam pareikšti dėl kvalifikuoto dviejų žmonių nužudymo, kvalifikuotų pasikėsinimų nužudyti 14 asmenų, neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, plėšimų.
Įtariamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė organizuotoje grupėje, dėl jo padarytų nusikaltimų atsirado sunkių padarinių. Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšta civilinių ieškinių didesnei nei 0,5 mln. eurų sumai, praneša prokuratūra.
Dingo po susišaudymo
Daugybę nusikaltimų Lietuvoje įvykdžiusio R.Zamolskio pėdsakai pradingo 2001 metų spalio 8-ąją. Tą rytą Panevėžyje jį kartu su bendrininku Virginijumi Savickiu taksi automobilyje pastebėjo pareigūnai.
Iššokę iš automobilio jie apšaudė policininkus. V.Savickis su dviem įkaitais užsibarikadavo bute ir buvo nušautas per „Aro“ pareigūnų šturmą. R.Zamolskiui pavyko pasprukti ir po šio įvykio jis pradingo.
Paaiškėjo, kad jis slapstėsi ir nusikaltimus toliau vykdė Rusijoje, kol po plėšimo buvo sulaikytas Jekaterinburge 2014 metais.
Įtariamasis R.Zamolskis šiuo metu atlieka 15 metų laisvės atėmimo bausmę Rusijos Federacijoje už toje šalyje padarytus nusikaltimus.
Su jam pateiktais įtarimais dėl Lietuvoje padarytų nusikaltimų R.Zamolskis buvo supažindintas Rusijoje, savo kaltės jis nepripažino, parodymus duoti atsisakė.
Dar 2017 m. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, gavusi R.Zamolskio prašymą, kreipėsi į Rusijos Federaciją dėl šio asmens perėmimo į Lietuvą likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti. 2018 m. buvo gautas Jekaterinburgo miesto Čkalovo rajono teismo nutarimas, kuriuo atsisakyta perduoti R.Zamolskį Lietuvai.
Šiais metais mūsų šalies Teisingumo ministerija kreipėsi į Rusijos Federaciją su prašymu pakartotinai spręsti klausimą dėl R.Zamolskio perdavimo į Lietuvą likusiai laisvės atėmimo bausmei atlikti.
Po žiaurių nusikaltimų – pabėgimas
1970 m. gimęs R.Zamolskis gyveno Kauno rajone, Ramučiuose. Jis pareigūnų akiratyje dėl vagysčių atsidūrė dar 1989 m.
Zamo pravarde žinomas nusikaltėlis 1993 m. Kaune sumušė ir mirtinai peiliu subadė Darių Bakanauską, Kauno nusikalstamo pasaulio Gintauto Bakano brolį.
Tų pačių metų kovą R.Zamolskis bandė pagrobti ginklus iš Jonavos tiro, tačiau nusikaltėlį užklupo pareigūnai. Peršovęs policininką jis paspruko.
Po metų, spalio 16-ąją, jis Kaune apsvaigino ir pasmaugė moterį. Jis įkliuvo po kelių mėnesių, gruodžio 2-ąją, patekęs į policijos pasalą.
Tačiau nuteistas jis taip ir nebuvo. Medikai diagnozavo jam šizofreniją ir konstatavo, kad R.Zamolskis nesuvokia savo veiksmų. Todėl jis nuo 1996 m. priverstinai gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Po 4 metų jis perkeltas į Žiegždrių psichiatrijos ligoninę, iš kurios netrukus pabėgo.
Įtarimai – dėl 2 nužudymų ir daugybės pasikėsinimo
Dabar prokuratūros baigtame ikiteisminiame tyrime R.Zamolskis įtariamas nusikaltimais įvykdytais po pabėgimo iš ligoninės.
2001 m. balandžio 17-osios vakarą R.Zamolskis veikdamas organizuotoje grupėje ir būdamas ginkluotas, prie sostinėje esančio prekybos centro įvykdė didelės vertės turto plėšimą ir iš savanaudiškų paskatų pasikėsino į tuomečių Lietuvos žemės ūkio banko inkasatorių gyvybes. Išpuolio metu buvo sunkiai sužeistas vienas inkasatorius, kitus du tarnybines pareigas vykdžiusius inkasatorius nuo šūvių apsaugojo šarvuoti automobilio stiklai. Užpuolimo metu buvo pagrobta daugiau nei 20 tūkst. eurų (70 tūkst. litų).
Tų pačių metų birželio 6 d. įtariamasis R.Zamolskis, veikdamas kartu su bendrininkais, pasikėsino į policijos pareigūnus, norėjusius nustatyti jo tapatybę. Vilniaus centre vykusio susišaudymo metu buvo sužeisti du tarnybines pareigas vykdę policijos pareigūnai. Iš nusikaltimo vietos R.Z. paspruko įsėdęs į atsitiktinai prie parduotuvės stovėjusį automobilį ir jo vairuotojui, grasindamas ginklu bei neteisėtai atėmęs jo laisvę, liepęs važiuoti R.Zamolskio nurodyta kryptimi.
2001 m. liepos 25 d. Kaune metalo supirktuvėje rasti du sušaudyti žmonės.
2001 m. rugsėjo 28 d. R.Zamolskis, įtariama, tyčia, vengdamas, kad būtų nustatyta jo asmenybė, Kaune su bendrininkais pasikėsino nužudyti du policijos pareigūnus. Bendrininkai pareigūnus sužeidė į juos šaudydami iš neteisėtai laikomų ginklų.
Tų pačių metų spalio 1-osios naktį, grasindami šaunamaisiais ginklais nužudyti sargą, R.Zamolskis su bendrininku apiplėšė vieną Kauno vaikų lopšelio-darželį, pasisavindami turto už daugiau kaip 800 eurų.
Po savaitės, spalio 8 d., šūviai aidėjo Panevėžyje. R.Zamolskis, su bendrininku, manoma, siekdami išvengti sulaikymo, visuomenei pavojingu būdu pasikėsino į 7 policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas, gyvybes. Iš nusikaltimo vietos įtariamasis paspruko.
Baigus ikiteisminį tyrimą, įtariamasis, jo gynėjas, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai bei jų atstovai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą.
Prokuratūra primena, kad galimybė baigti šį ikiteisminį tyrimą atsirado po to, kai 2017 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atitinkamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas.
Jos nustatė, kad ikiteisminiuose tyrimuose dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala ir kuriuose įtariamas asmuo yra ne Lietuvos teritorijoje ir negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pripažinti tokį asmenį įtariamuoju.
Įstatymo pakeitimai sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti asmenis jiems nedalyvaujant teismo procese.