Balso stygas 10 šunų pašalinusi moteris nuteista dėl žiauraus elgesio su gyvūnais

Balso stygas dešimčiai laikytų šunų pašalinusią tauragiškę teismas pripažino kalta dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir skyrė viešuosius darbus.
Beglobiai prieglaudoje
Asociatyvi iliustracija / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Jurga S. aštuonis mėnesius turės dirbti viešuosius darbus visuomenės labui po 30 valandų per mėnesį, pranešė teismas.

Be to, pirmadienį paskelbtu nuosprendžiu teismas jai uždraudė trejus metus laikyti naminius gyvūnus bei užsiimti jų veisimu, konfiskavo 27 šunis ir perdavė juos nuolatinei globai gyvūnų globos įmonei „Būk mano draugas“. Į šį skaičių patenka ir byloje minima dešimt šunų.

„Visi šunys rasti bute per patikinimą“, – BNS sakė Tauragės teismo atstovas Mindaugas Radvila.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, nusprendė, jog akivaizdu, kad dešimties šunų balso stygų pažeidimas yra tyčinis, tikslingas šunų laikytojos veiksmas, atsižvelgiant į tai, kad didelis kiekis šunų laikytas daugiabutyje esančiame bute, ir vykdyta neteisėta verslinio gyvūnų augintinių veisimo veikla, siekiant neatskleisti, kad kaimynystėje laikomas didelis kiekis šunų.

Bylos duomenimis moteris ne vėliau nei 2021 metų sausio sudarė sąlygas jai priklausantiems dešimčiai šunų atlikti draudžiamas veterinarines procedūras – balso stygų pašalinimą. Šunys buvo laikomi daugiabučiame name Tauragėje.

„Tokiu būdu žiauriai elgėsi su gyvūnais, juos kankino ir dėl to gyvūnai yra suluošinti“, – rašoma teismo pranešime.

Per baudžiamosios bylos nagrinėjimą kaltinamoji savo kaltę neigė. Ji per teismo posėdį nurodė, kad buvo sumaniusi važiuoti gyventi į Ispaniją ir ieškojo, kas prižiūrėtų jos šunis.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgė, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas dorovei.

Pasak kaltinamosios, moteris rado atsitiktinai žmogų, vardu Paulius, jis sutiko nupirkti iš jos šunis. Jie pasirašė sutartį, kad jeigu jai nepasiseks užsienyje ar atsirastų galimybė šuniukus išsivežti į užsienį, ji per du mėnesius šuniukus pasiims.

Kadangi moteris į užsienį neišvyko, ji minėtus šuniukus susigrąžino. Jos manymu, per tą laiką, kai šuniukai buvo pas asmenį vardu Paulius, šis galėjo sudaryti sąlygas, kad šunims būtų pašalintos balso stygos.

Tačiau kaltinamosios versija teismo neįtikino.

VIDEO: Įtarimas: keturkojams galėjo būti pažeistos balso stygos

„Jos versiją paneigė byloje apklausti liudytojai bei surinkta rašytinių įrodymų visuma. Teismas atkreipė dėmesį, kad kaltinamosios parodymai buvo nenuoseklūs ir nelogiški, kintantys ir prisitaikantys prie naujai nustatytų aplinkybių“, – paskelbė teismas.

Pasak teismo, per ikiteisminį tyrimą ji nenurodė, kad savo šunis būtų pardavusi kitam asmeniui. Taip pat nenustatyta, kad veisėjos šunys būtų priklausę kam nors kitam.

Vėliau, apklausiama per ikiteisminį tyrimą, ji jau nurodė, kad šunys buvo laikomi ne tik pas ją, bet ir pas kitus asmenis. Šios versijos tauragiškė laikėsi ir nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Pasak teismo, kaltinamoji neįrodė, jos iškeltos versijos jokiais pagrįstais duomenimis. Teismas taip pat nelogiškais laikė kaltinamosios parodymus, kad ji, laikydama ne vienerius metus didelį kiekį šunų nepastebėjo, kad dauguma jų nelojo, nekaukė ir necypė.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgė, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas dorovei. Nenustatyta, kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, ji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, turi aukštąjį išsilavinimą, nedirbanti, todėl turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti jai paskyrus viešuosius darbus.

Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis