Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo bankroto administratorė Raisa Trimailienė buvo pripažinta kalta dėl kyšininkavimo. Pritaikius išplėstinį turto konfiskavimą, valstybės biudžetas papildytas daugiau nei 550 000 eurų.
Bylos duomenimis, vykdydama bankrutuojančios Marijampolėje įsikūrusios uždarosios akcinės bendrovės bankroto procedūras, 2017 metų rudenį Raisa Trimailienė pareikalavo 14 000 eurų kyšio iš šios bendrovės vadovo V. Ž. Bendrovės vadovui buvo žadama, kad dalį gautų pinigų ji panaudos darydama poveikį teisėjams bankroto byloje, taip pat nuslėps nuo kreditorių tikrąjį V. Ž. turimo turto dydį ir kiekį, duos neteisėtus patarimus dėl fiktyvių civilinių sandorių bankroto proceso ir paspartins bankroto užbaigimą.
STT pareigūnams atliekant procesinius veiksmus bei kratas bankroto administratorės naudojamuose bankų seifuose buvo rasta 530 tūkst. 360 eurų, 19 tūkst. 308 JAV dolerių, 17 tūkst. 960 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų bei mažesnės sumos kita valiuta.
Pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismas 2021 metų balandžio 15 dieną pripažino bankroto administratorę kalta dėl dokumentų klastojimo ir skyrė jai 4 tūkst. eurų baudą. Vėliau, bylai pasiekus Lietuvos Apeliacinį Teismą, ji buvo pripažinta kalta skiriant didesnę – 34 800 eurų baudą ir taip pat buvo uždrausta 3 metus vykdyti su nemokumo proceso administravimu siejamą veiklą.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikalimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras apeliacine tvarką apskundęs nuosprendį prašė teismo griežtesnės bausmės – 5 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bei galimybės pritaikyti išplėstinį turto konfiskavimą.
Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad yra visos sąlygos išplėstiniam konfiskavimui – Raisa Trimailienė pripažinta kalta dėl sunkaus nusikaltimo – kyšininkavimo, iš kurio turėjo turtinės naudos, nuteistoji uždraustos veiklos padarymo metu ir po jos turi turto, kurio vertė neatitinka jos teisėtų pajamų (ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą) bei nepagrindė šio turto įsigijimo teisėtumo.
Dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaltinamoji, siekdama įrodyti turimo turto teisėtumą, suklastojo 4 paskolos sutartis, pagal kurias bendroje sumoje bandė įrodyti, jog skolinosi 475 tūkstančius eurų. Už tai R. T. yra nuteista už dokumentų suklastojimą ir nubausta Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu 4000 eurų bauda. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas lapkričio 29 dieną, jį iš dalies patenkino, atmetant dalį dėl laisvės atėmimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistosios kasacinį skundą, nusprendė jį atmesti ir paliko nuteistajai skirtą 34 tūkst. 800 eurų dydžio baudą, draudimą 3 metus verstis su nemokumo proceso administravimu siejama veikla bei pritaikė išplėstinį turto konfiskavimą.
Priimtas sprendimas iš Raisos Trimailienės konfiskuoti 520 tūkst. 360 eurų, 19 tūkst. 308 dolerių bei 17 tūkst. 690 svarų sterlingų.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo ir valstybinį kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Pastarasis LAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.