Baudos dėl protesto prie „Casa della pasta“ restorano sulaukęs kaunietis kreipėsi į teismą

Konflikto, šių metų sausį įsiplieskusio tarp Kauno restorano „Casa della pasta“ savininko Fabio Manconi ir buvusio darbuotojo Jurgio Valiukevičiaus, atgarsiai nusirito iki teismo salės. Trečiadienį Kauno apylinkės teisme imta nagrinėti administracinė byla, kurioje ginčijamas Kauno apskrities policijos nutarimas skirti baudą Tomui Marcinkevičiui, surengusiam protestą prie restorano.
Kauno apylinkės teisme
Tomas Marcinkevičius teisme / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Kai reikalaujame teisių darbe – mus išmeta į gatvę. Kai reikalaujame teisių gatvėje – mus paduoda į teismą“, – tokiu šūkiu „Gyvenimas per brangus“ solidarumo tinklas pakvietė kauniečius trečiadienio rytą praleisti Kauno apylinkės teisme, kuriame imta nagrinėti rezonansinė-administracinė byla dėl protestų prieš darbuotojams organizuotis (kurti profsąjungą) neva neleidusį ir vieno darbuotojo algą nuvogusį restoraną „Casa della pasta“.

Dėl šio įvykio „Facebook“ socialiniame tinkle buvo sukurtas renginys, kuriuo susidomėjo daugiau nei 100 žmonių, norinčių teisme palaikyti vieną iš proceso dalyvių – T.Marcinkevičių, kuris vasario 10 d. prie „Casa della pasta“ restorano ir surengė byloje nagrinėjamą protestą.

Restorano savininkas F.Manconi pranešė apie protestą policijai, o ši balandžio 28 d. surašė jo organizatoriui administracinės teisės pažeidimo protokolą, pagal kurį gegužę 4 d. priimtas nutarimas, paskirti T.Marcinkevičiui administracinę nuobaudą dėl Susirinkimų įstatymo pažeidimo. Jam buvo paskirta 370 eurų bauda.

Bauda skirta, nes T.Marcinkevičius, būdamas susirinkimo organizatorius, kartu su 18 kitų žmonių dalyvavo proteste. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, nes pagal įstatymą, taikiame proteste gali dalyvauti ne daugiau kaip 15 asmenų. Be to, dėl šio susirinkimo iš Kauno miesto savivaldybės turėjo būti gautas leidimas. Bent jau taip tvirtina besibylinėjanti policijos atstovė bei pačios savivaldybės atstovai.

Vaikinas Kauno apskrities policijos priimtą nutarimą apskundė teismui. Būtent šis skundas ir buvo nagrinėjamas trečiadienį.

VIDEO: Solidarumo tinklo „Gyvenimas per brangus“ akcija

Praeiviai – protesto dalyviai?

„Vasarį organizavome solidarumo akciją su buvusiais „Casa della pasta“ darbuotojais, atleistais dėl bandymo įsteigti profsąjungą. Vienam iš jų buvo neišmokėtas mėnesio atlyginimas, – situaciją pristatė baudą gavęs protestuotojas. – Po protesto restorano savininkas apskundė mus, neva mūsų buvo daugiau nei 15 ir mums reikėjo susirinkimą derinti su savivaldybe. Kaip suprantu, tyrėja prie protesto dalyvių priskaičiavo ir praeivius.“

Pasak „Gyvenimas per brangus“ atstovų, ironiškiausia tai, kad bauda 35 eurais viršija minimalų mėnesinį atlyginimą „į rankas“, dėl kurio ir buvo kovota. Todėl į šią situaciją buvo kviečiama reaguoti tais pačiais metodais, kaip ir protestuojant prie restorano: viešu palaikymu ir solidarumu.

Manant, kad į posėdžių salę susirinks nemenkas būrys solidarumo tinklo „Gyvenimas per brangus“ nario T.Marcinkevičiaus palaikytojų, teisme ir jo prieigose buvo sutelktos policijos pajėgos. Baimintasi, jog neįvyktų dar vienas protestas. Pareigūnai budėjo netgi Laisvės alėjoje, kurioje ir veikia Kauno apylinkės teismas.

Tačiau bylos nagrinėjimas, kuriame dalyvavo ir pats konflikto iniciatorius J.Valiukevičius, praėjo sklandžiai. Teisėja tik kartą tildė susirinkusiuosius, kai jie, žiūrėdami vaizdo medžiagą iš protesto, ėmė kvatotis. Prunkštė jie visi ir išgirdę T.Marcinkevičiaus atsakymą į teisėjos klausimą, ar šis kada dirbo „Casa della pasta“: „Ačiū Dievui, ne.“

T.Marcinkevičius teisėjai aiškino, jog, naudodamasis Konstitucijos jam suteikta teise organizuoti taikius susirinkimus, vasario 10 d. jis su draugais suorganizavo protestą. Kelios valandos prieš jis apie protestą informavo Kauno miesto savivaldybę, nusiųsdamas administracijos direktoriui laišką. Iš įstatymų supratęs, jog pranešimo forma yra laisva. Laiške paminėjo, jog susirinks iki 15-kos asmenų. Protesto metu šalia budėjo ir policijos pareigūnai, kurie suskaičiavo dalyvius, permetė akimis savivaldybei skirtą laišką ir susirinkimo neuždraudė – leido jam vykti.

„Viskas buvo gerai. O dabar jau nebe? Aš į tą protestą nekviečiau rinktis pašalinių žmonių, neskatinau kitų prisijungti viešoje erdvėje. Tiesiog 15 draugų nuėjome palaikyti bičiulio. Iš vaizdo įrašų akivaizdžiai matoma, kad kiti asmenys – tiesiog praeiviai, sustoję pažiūrėt, kas vyksta. Jie neišreiškė jokio savo požiūrio. Mūsų protesto akcija nesukėlė jokių padarinių“, – tikino doktorantas, buvęs VDU darbuotojas, o šiuo metu bedarbis T.Marcinkevičius.

Atsakymo iš savivaldybės jis nesulaukė. Vėliau bylą tyrusiam pareigūnui administracijos direktorius teigė iš viso negavęs jokio apie susirinkimą įspėjančio laiško. Tačiau laiškas buvo išsiųstas.

„Mano, kaip piliečio, pareiga buvo pranešti. Nereikėjo daugiau ką nurodyti, neturėjau sulaukti jokio atsakymo. Kauno apskrities policija ir savivaldybė kalba apie tai, kad turėjau gauti valdžios leidimą protestuoti. O kur apie tai kalbama? Konstitucijoje nėra nurodyta jokių leidimų būtinybė. Keista, kad turiu labiau išmanyti įstatymus nei administracijos direktorius ar policijos pareigūnai“, – tikino T.Marcinkevičius, vis perklausdamas teisėjos, kaip vienas ar kitas klausimas susijęs su byla.

Nagrinėjo protesto nuotraukas

Kauno apskrities policijos atstovė teisme dar kartą pabrėžė, jog Susirinkimų įstatymas šiuo atveju buvo pažeistas, nes proteste dalyvavo daugiau nei 15 asmenų. Tai, pasak jos, įrodo „Gyvenimas per brangus“ tinklalapyje įkelta nuotrauka. Pareigūnės teigimu, nėra būtina, kad asmenys laikytų rankose plakatus, jog būtų pripažįstami susirinkimo dalyviais.

Be to, protesto organizatorius negavo savivaldybės leidimo (neišduotas pažymėjimas), neinformavo, ar susirinkimo metu bus naudojami transparantai, kitos vizualinės priemonės, skanduojami šūkiai. O tai privalu daryti.

„Tokio dalyko kaip “leidimas„ susirinkimams paprasčiausiai nėra, nors apie jį dažnai kalba ir policininkai, ir valdininkai. Susirinkimui iki 15 žmonių reikalingas tik laisvos formos pranešimas savivaldybės administracijos direktoriui, susirinkimui virš 15 žmonių – suderinimas (bet ne “leidimas„) su savivaldybe. Susirinkimų įstatyme žodis “leidimas„ apskritai paminėtas vienintelį kartą, kai teisė organizuoti ir dalyvauti taikiuose susirinkimuose garantuojama ir “leidimą gyventi Lietuvoje turinčiam asmeniui„“, – tam paprieštaravo T.Marcinkevičius.

„Casa della pasta“ ir darbuotojų konfliktas išgarsėjo po to, kai vienam restorano indų plovėjui, J.Valiukevičiui, einant iš darbo, nepažįstamas vyriškis tarpuvartėje įsakė „nemutinti vandens“. Darbuotojas tai suprato kaip grasinimą dėl bandymo organizuotis ir reikalauti geresnių darbo sąlygų. Kitas atleistas darbuotojas, kurio darbdaviai tvirtino apskritai nepažįstantys, negavo algos už paskutinį išdirbtą mėnesį.

Po kelių mėnesių viešinimo (mieste iškabinti prieš restorano savininkus pasisakantys plakatai, dalintos skrajutės, raginančios nesilankyti šioje maitinimo įstaigoje) ir protestų vienas „Casa della pasta“ savininkų su darbuotoju vis dėlto atsiskaitė. Bent jau taip teigia „Gyvenimas per brangus“ nariai. Pats restorano savininkas tai griežtai neigia.

Nutartį šioje byloje Kauno apylinkės teismas skelbs birželio 27 d.

VIDEO: Casa della pasta savininkas Fabio Manconi
VIDEO: Jurgis Valiukevičius

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų