Dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo nuteistajam bendrovės vadovui H.P. paskirta – 55 MGL (6875 litų), bendrovei „Tropikų saulė“ – 70 MGL (8750 litų) baudos. Apgaulingu apskaitos tvarkymu kaltintai 44 metų bendrovės buhalterei L.G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 7 MGL (875 litų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Tokį sprendimą priėmė Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Jolitos Pocienės perduotą nusikaltimų finansų sistemai baudžiamąją bylą, kurioje nusikalstamų veikų padarymu – neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą pateikimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu buvo kaltinamas šios, besiverčiančios keleivių vežimu į Ispaniją, Angliją ir kitais tarptautiniais maršrutais, taip pat turinčios grožio ir sveikatingumo saloną, bendrovės vadovas, buhalterė ir kaip juridinis asmuo – pati bendrovė „Tropikų saulė“. Vadovas neneigė siekęs turtinės naudos ir nurodydavęs buhalterei pateikti neteisingus duomenis.
Teismas pripažino, kad prokurorai teisingai kvalifikavo bendrovės „Tropikų saulė“ neteisėtas veikas, nes fizinis asmuo H.P., būdamas atsakingu darbuotoju – šios bendrovės direktoriumi, neteisėtai veikė juridinio asmens vardu ir interesais. Neteisingas duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas buvo daromas vieninga veika su apgaulingu apskaitos tvarkymu, tai buvo vertinama kaip idealioji nusikaltimų jungtis.
„Baudžiamoji atsakomybė dėl finansinių nusikaltimų asmenims arba einantiems vadovaujančias pareigas atsiranda dėl jų pačių padarytų nusikalstamų veikų arba dėl to, kad jie nepakankamai kontroliavo kitų darbuotojų veiklą. Dėl vadovų padarytų nusikalstamų veikų arba dėl kontrolės nebuvimo nukenčia ir pati bendrovė, nes už tai irgi tenka atsakyti juridiniam asmeniui. Tokiu atveju bendrovei taikomos biudžetinės sankcijos, tenka mokėti baudas. Toks įstatymas, kad baudžiamąja tvarka privalo atsakyti ir pačios bendrovės kaip juridiniai asmenys, įsigaliojo prieš šešerius metus. Apygardos teisinė praktika rodo, kad prokurorų prašymu paskiriamos nemažos baudos. Todėl neatsakingai besielgiantiems su svetimu turtu, linkusiems aplaidžiai ar net apgaulingai tvarkyti bendrovių ir įmonių lėšas reiktų prisiminti, kad už tokias padarytas nusikalstamas veikas baudžiamąja tvarka teks atsakyti ne tik pačiam, bet ir bendrovei, nukentės jos biudžetas arba net galima sulaukti sprendimo ją likviduoti“,- teigia Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka.
Susiformavo tokia teisinė praktika, kad nagrinėjant bylas teismuose juridiniams asmenims dažniausiai prašoma bausmė yra bauda. Kol kas prokurorai tik vienai bendrovei siūlė skirti nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą kraštutinę bausmę.
Panevėžio apygardos skyrių prokurorai yra perdavę teismui nagrinėti 11 baudžiamųjų bylų dėl nusikaltimų, susijusių su finansų sistema, kuriose bendrovėms kaip juridiniams asmenims buvo pateikti kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso straipsniuose dėl turto pasisavinimo, sukčiavimo, neteisingų duomenų apie pajamas ir pelną pateikimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Tarp jų šešios bendrovės – „Krekenavos agrofirma“, „Biteksas“, „Soleic“, „Simpeksimus“, „Staniūnų paukštynas“, „Tropikų saulė“ pripažintos kaltomis kaip juridiniai asmenys ir nuteistos, vienas išteisinamasis nuosprendis dėl automobilių sporto klubo „Akimirka“ apskųstas apeliacine tvarka. Baudžiamosios bylos, kuriose kaltinimai pateikti dar keturioms bendrovėms kaip juridiniams asmenims, teismuose dar neišnagrinėtos.
Susiformavo tokia teisinė praktika, kad nagrinėjant bylas teismuose juridiniams asmenims dažniausiai prašoma bausmė yra bauda. Kol kas prokurorai tik vienai bendrovei siūlė skirti nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą kraštutinę bausmę – dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo nežinia kur pradanginusį pusantro milijono automobilių sporto klubą „Akimirką“ kaip juridinį asmenį buvo prašoma likviduoti. Šio klubo prezidentui, apgaulingai tvarkiusiam apskaitą ir pasisavinusiam didelės vertės svetimą turtą, buvo paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Tarp bendrovių, nuteistų kaip juridiniai asmenys, didžiausia bauda – 350 MGL (43750 Lt) buvo paskirta „Krekenavos agrofirmai", kitoms nuteistoms bendrovėms teko sumokėti 60 MGL (7500 Lt), 50 MGL (6250 Lt), 40 MGL (5000 Lt) ar 30 MGL (3750 Lt) dydžio baudas.
Panevėžio apygardos prokuratūros skyrių prokurorų prašymu, bendrovėms, kurių vadovai ir atsakingi už buhalterinę apskaitą asmenys, nepaisė įstatymų nustatytos tvarkos ir nusikalto finansų sistemai, valstybei teko sumokėti 75 tūkstančius litų baudas.
