Pranešimo skubios pagalbos telefonu sulaukta 14 valandą 19 minučių. Pranešėjas teigė, kad vandenyje, netoli „Žalgirio“ arenos, mato vyrą.
Į nelaimės vietą išsiųsti medikai ir ugniagesiai gelbėtojai. Atvykę ugniagesiai pamatė vandens srovės nešamą vyrą be sąmonės. Į krantą ištrauktas vyras buvo be gyvybės ženklų. Medikai konstatavo 49 metų amžiaus vyro mirtį.
Vyras važiavo dviratininkams skirtu taku. Ugniagesiai vandenyje ieškojo dviračio, kuris įkrito ties A.Mickevičiaus gatvės tiltu į Nemuno salą.
Pranašauta nelaimė
Tai jau ne pirma nelaimė po to, kai pernai buvo rekonstruota pėsčiųjų ir dviračių tako krantinė. Prieš renovaciją krantinę skyrė metaliniai atitvarai. Po rekonstrukcijos jų nebeliko. Pareigūnams jau teko du kartus traukti į vandenį įkritusius žmones. Dėl aukšto krašto į vandenį įkritę žmonės nepajėgia patys išlipti į krantą.
Trečioji nelaimė buvo lemtinga ir pareikalavo žmogaus gyvybės.
Ne kartą kauniečiai socialiniuose tinkluose stebėdavosi ir spėliojo, ar krantinė jau baigta rekonstruoti. Ne vienas joje jautėsi nesaugiai.
Dar prieš savaitę kauniečiai dar kartą feisbuke kreipėsi į miesto vadovus klausdami, ar šie visgi nepersigalvojo ir neketina gražinti turėklų dėl žmonių saugumo.
Tąsyk į kauniečio Aleksandro Dainio repliką atsakė Kauno vicemeras Andrius Palionis:
„Asmeniškai buvau už turėklų grąžinimą, kol pats savo kailiu nepravažiavau visos atkarpos. Gali būti, kad nejaukumas atsiranda kai kuriems žmonėms psichologiškai, kaip kai kas bijo aukščio ar vorų. Bet yra ir aiškus vizualinis atskyrimas, kuris identifikuoja, kad artėji prie krašto. Keista, kad kai kurie girdavo Neries krantinės pavyzdį Vilniuje, kuris yra be tvoros, o Kaune jau mato kitaip (nors aukščiai panašūs). Turbūt įpratimo klausimas irgi svarbus. P.S. argumentas, kad nebandei važiuoti su vaikais netinka. Buvau pasiėmęs ir kolegą, turintį mažamečius. O dėl apšvietimo tai kažkoks nesusikalbėjimas šia tema vyksta, nes gembės yra užsakytos, gaila, kad ilgai važiuoja ir taip ilgai ši atkarpa nėra deramai apšviesta...“, – sakė vicemeras.
Kauniečiai dar bandė apeliuoti sakydami, kad visgi krantinės aukštis yra per didelis, tačiau vicemeras daugiau į diskusijas feisbuke nesileido.
Projektuotojas apie Nemuno krantinę – tai yra katastrofa
Tiltus projektuojantis Mindaugas Paknys išgirdęs apie žuvusį žmogų neslėpė apmaudo dėl nutikusios nelaimės. Vyro įmonė panašius darbus šiuo metu atlieka Stokholme, todėl jį labai papiktino tai, kaip krantinės rekonstrukcija buvo atlikta Kaune.
„Tai tiesiog katastrofa. Švedijoje kai projektuojame krantines, visur yra virvės, kopėčios, kad žmogus galėtų užsikabinti, prisitraukti įkritęs“, – sako projektuotojas.
Tas argumentas, kad atitvarų nėra Klaipėdoje ar kur nors Švedijoje, yra iš dalies tiesa. Tik skirtumas tas, kad ten krantinės yra itin plačios, o prie jų švartuojasi laivai.
Pasak jo, būtent tokia logika krantinė rekonstruota ir Kaune, valdžia tai vadina krantine, tačiau čia nesišvartuoja laivai.
„Danės upėj švartuojasi laivai, ten irgi labai platūs šaligatviai, ten daug kopėtėlių išlipimui. Tai yra krantinė, kuri neturi dugno, tas pats Stokholme. Kokio pločio krantinės ten, galima pamatyti per „Google maps“, o Kaune nukritęs nuo 3 metrų aukščio atsitrenksi į akmenis“, – sako M.Paknys.
Specialistas sako, kad Kauno krantinėje turėtų būti įrengiami turėklai, o kadangi tuo taku važinėja ir dviračiai, tai turėklai turėtų būti netgi aukštesni nei įprasta, nes dviratininkai sėdi aukščiau.
Tai nurodyta ir pėsčiųjų ir dviračių takų rekomendacijose: kai takas įrengiamas vietose, kuriose yra aukštesni kaip 1,5–2,0 m pylimai arba šalia yra gilesnių kaip 1,0 m vandens telkinių turi būti įrengtos apsauginės tvorelės.
„Tai tas pats, kaip ant tilto nepadaryti turėklo“, – pabrėžia specialistas.
Kauno savivaldybės atstovas – sprendimai bus priimti nedelsiant
„Pirmiausia norime pareikšti užuojautą žuvusiojo artimiesiems. Kad ir kokios šio įvykio aplinkybės bebūtų, tokios nelaimės akivaizdoje visi pasiteisinimai netenka prasmės. Sprendimas neįrengti atitvarų atnaujintoje krantinėje nusistovėjo remiantis kitų miestų patirtimis. Iki šiol nebuvo bendro sutarimo šiuo klausimu ir jis vis kėlė nemažai diskusijų visuomenėje. Buvo nemažai pasisakančių už atvirą krantinę, kokia ji ir buvo pirminiame etape, kuomet buvo suprojektuota ir įrengta. Anuomet jokių tvorelių taip pat nebuvo – jos pastatytos tik gerokai vėliau. Šiandien įvykusi tragiška nelaimė sukrėtė, todėl ilgiau svarstyti nebegalima. Nedelsiant bus priimti sprendimai, nežiūrint jokių vertinimų iš šalies, kad pirmiausia būtų užtikrintas žmonių saugumas. Atitvarai šioje vietoje yra neišvengiami ir jie bus įrengti kaip įmanoma greičiau“, – savivaldybės poziciją išreiškė Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėjas Tomas Jarusevičius.
