Abiems „Biržų alaus“ vadovams skirtų bausmių vykdymą teismas atidėjo dvejiems metams, abu jie taip pat įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamojo miesto ribų be leidimo.
A. Normantienę teismas pripažino kalta tik dėl didelės svetimo turto pasisavinimo, o dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo – išteisino, nustačius, kad ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Iš abiejų vadovų teismas valstybės naudai konfiskavo daugiau kaip 161 tūkst. eurų lygiomis dalimis, kaip nusikalstamu būdu įgytas lėšas.
Byloje taip pat buvo patenkintas ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys, pagal kurį iš J. Narinkevičiaus buvo priteista daugiau kaip 53 tūkst. eurų.
Iki nuosprendis įsiteisės, teismas pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. Narinkevičiaus turtui ir pinigams.
Kartu su aludariais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo kaltu pripažintas buvo ir Kupiškyje veikiančios bendrovės vadovas Vilius Valintėlis, jam skirta per 3,7 tūkst. eurų bauda ir priteista 152 eurai, kurie atiteks Panevėžio VMI.
Teismas nustatė, kad nuo 2010 metų vidurio iki 2016 metų pabaigos, pagal bendrovės „Biržų alus“ direktoriaus parengtą planą, įmonės patalpose, naudojant jos įrangą, buvo gaminamas neužpajamuotas alus.
Pradžioje, perdavus pagamintą produkciją į sandėlį, alus būdavo užpajamuojamas. Jis buvo paruošiamas išvežimui, išrašomos PVM sąskaitos faktūros.
Tačiau realizavus šį alų, sąskaitos faktūros būdavo sunaikinamos ir išrašomos naujos, kuriose nurodomas žymiai mažesnis alaus kiekis, nei buvo realiai parduota. Naujose fiktyviose sąskaitose taip pat buvo nurodomas kitas produkcijos pirkėjas ir kartais kita sąskaitos faktūros išrašymo data. Suklastotos sąskaitos faktūros buvo įtraukiamos į „Biržų alaus“ buhalterinę apskaitą.
Tokiais kaltinamųjų veiksmais iš „Biržų alaus“ buvo pasisavinta turto už daugiau kaip 160 tūkst. eurų.
Be to, bylos duomenimis, V. Valintėlio vadovaujama Kupiškyje registruota bendrovė per kelis mėnesius iš „Biržų alaus“ įsigijo neužpajamuoto alaus už beveik 4,5 tūkst. eurų. Bendrovės direktorius pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Spręsdamas J. Narinkevičiaus, A. Normantienės ir V. Valintėlio kaltės klausimą teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai – liudytojų (apskaitininkų, vairuotojų, sandėlininko) parodymai, ekspertų paaiškinimai, rašytiniai bylos duomenys patvirtina visų trijų kaltinamųjų kaltę.
„Liudytojų parodymai, iš dalies pačių kaltinamųjų parodymai sutampa su specialisto išvada, kitais rašytiniais bylos įrodymais ir sutampa su bylos faktinėmis aplinkybėmis, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti“, – rašoma teismo nuosprendyje.
Skirdamas bausmes teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir motyvus, pasekmes, į J. Narinkevičiaus ir A. Normantienės atsakomybę sunkinančias aplinkybes (pasisavino turtą veikdami kaip bendrininkai), į tai, jog nėra jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Įvertinęs tai, kad abu jie nusikalto pirmą kartą, teismas mano, kad bausmės tikslus galima pasiekti be realaus bausmės atlikimo, skiriant jiems įpareigojimus, susijusius su darbu.
Skirdamas bausmę V. Valintėliui teismas taip pat atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, pasekmes, į tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis neteistas, dirbantis.
„Būtent tokių bausmių skyrimas atitiks įstatymo keliamus tikslus, teisingumo principą ir bus pakankamas ne tik nubausti kaltinamuosius už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti juos nuo naujų nusikalstamų veikų darymo“, – konstatavo bylą išnagrinėjusi teisėja Danutė Švitinienė.
Panevėžio apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.