Prokuratūros pateikiamais duomenimis, A.Girniui išduotas Europos arešto orderis. Kaunietis siejamas su Lietuvą ir Olandiją sudrebinusia struktūra, kuri, teisėsaugos duomenimis, įtariama išplovusi apie 20 mln. eurų, uždirbtų iš prekybos narkotikais ir ginklais.
15min šaltinių teisėsaugoje teigimu, lietuvis šioje grupuotėje užėmė vieną svarbiausių pozicijų. O pats A.Girnys kategoriškai atmeta Lietuvos teisėsaugos paskelbtą medžiagą, nors ir neslepia, kad tyrimas susijęs su jo asmeniu.
Bitkoinų pionieriaus biografijoje – Europos arešto orderis
A.Girnys – vienas bitkoinų revoliucijos vėliavnešių Lietuvoje. 2013 m., kai virtuali valiuta buvo beįsitvirtinanti elektroninėje finansų sistemoje, jis buvo pristatinėjamas kaip vienas iš „Bitcoin atstovų Lietuvoje“ ir būsimos pirmosios lietuviškos bitkoinų keityklos įkūrėjas.
Jau po poros metų jis Lietuvos verslo padangėje pasirodė ir kaip investuotojas – Nyderlanduose kurį laiką gyvenęs kaunietis žiniasklaidoje sumirgėjo kaip investuotojas ir inovatyvaus verslo rėmėjas, A.Girnys įsteigė ir nuosavą verslą, bendrovę „Crypto Finance“. Tiesa, viešai prieinamais „Sodros“ duomenimis, ši bendrovė nuo praėjusių metų antrojo pusmečio neturi nė vieno socialiai apdrausto asmens. Apdraustų asmenų skaičius paprastai prilyginamas juridinių asmenų darbuotojų kiekiui.
Olandijos, Lietuvos ir dar kelių valstybių teisėsaugos atliktas tyrimas gali tapti didele dėme bitkoinų pionieriaus biografijoje. Tyrimą Lietuvoje kuruojanti Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rasa Tunkevičienė 15min patvirtino, kad A.Girnio išdavimo dėl galimo dalyvavimo didelėje pinigų plovimo struktūroje siekia Olandija.
„Lietuvoje yra vykdomas Europos arešto orderis“, – sakė R.Tunkevičienė.
Daugiau tyrimo detalių prokurorė teigė negalinti komentuoti – ji tik patvirtino, kad Lietuvoje įtarimai A.Girniui nėra pareišti. Anot prokurorės, Lietuvos teisėsaugos užduotis šiuo metu – deramai pasirūpinti kolegų iš Olandijos prašymu perduoti kaunietį.
„Lietuvoje jis nėra įtariamasis. Jis – perduotinas pagal Europos arešto orderį asmuo“, – teigė prokurorė.
Pats A.Girnys trečiadienį 15min teigė sulaukęs kvietimo atvykti pas pareigūnus į Vilnių.
„Mane ten išsikvietė pasikalbėti. (...) Kitą savaitę, pačiam gale“, – sakė kaunietis.
Paklaustas, koks jo statusas tyrime dėl įtariamo pinigų plovimo, pašnekovas teigė to nežinantis.
„Iš pradžių norėjo įtarimus pareikšti. Bet dabar tai aš nežinau – nėra jokio pagrindo“, – sakė A.Girnys.
Paprašytas pakomentuoti prokurorės pateiktą informaciją, jog jis yra išduotinas Olandijai pagal Europos arešto orderį, bitkoinų pionierius buvo lakoniškas.
„Kol kas – dar ne“, – teigė A.Girnys.
Įtariama pinigų plovimo schema – nuo bankomatų iki aukso
Su A.Girniu 15min bendravo du kartus. Pirmąsyk - kai dar nebuvo oficialiai patvirtinta, kad kauniečiui išduotas Europos arešto orderis. 15min šaltiniai teisėsaugoje A.Girnį įvardija kaip vieną pagrindinių figūrų tarptautiniame tyrime dėl įtariamo pinigų plovimo.
Anot šaltinių, lietuvis su partneriu – iš Maroko kilusiu Youssefu Ambarki – per kitas įmones valdė oficialiai bitkoinų prekyba besivertusią bendrovę „Digital Trading Solutions B.V.”. Savo dalyvavimą šioje įmonėje patvirtina ir pats A.Girnys – tiesa, pridurdamas, jog verslas gyvavo trumpai. Esą tai turėtų akivaizdžiai parodyti, kad pinigų plovimo nebuvo.
„Nesąmonė, manyčiau. (...) Tos įmonės visos yra uždarytos prieš daugiau nei metus laiko. Jos negalėjo nieko, niekaip prisidėti ar kažkur tai prie kažko. Jos veikė porą mėnesių, ta prasme“, – 15min sakė A.Girnys.
Pasak jo, bendrovė Olandijoje likviduota dėl paprasčiausios verslo logikos. „Buvo kažkokios įmonės atidarytos. Ir kadangi veikla nepasiteisino – jos buvo uždarytos. Taip, ta informacija teisinga“, – sakė jis.
Savo santykių su Y.Ambarki pašnekovas nepanoro detalizuoti. „Nieko aš čia nekomentuosiu, kas, su kuo, ką plėtojo. Čia yra asmeniniai dalykai, asmeninė verslo informacija“, – teigė A.Girnys.
Na, o 15min šaltiniai teigia, kad į „Digital Trading Solutions B.V.“ plaukė ne tik eilinių internautų bitkoinai. Esą šios įmonės klientais buvo ir šešėlinio pasaulio prekeiviai, nelegalias prekes platinantys per vadinamojo anoniminio interneto (Dark Web) puslapius, tokius kaip „Agora Market“, „Silkroad“ ar „BlackBank Market“.
Dark Web – klestinti ir auganti juodoji rinka, kur galima rasti kone visko: pradedant padirbtais pinigais ir baigiant ginklais ar narkotikais. Prekeiviai sunkiai atsekami, prekybos apimtys, kaip įtariama, nuolat auga. O viena pagrindinių atsiskaitymo priemonių – bitkoinai. Ir nors virtuali valiuta smarkiai išpopuliarėjo, šešėlinės rinkos prekeiviams reikalingi tikri, apčiuopiami ir kvepiantys eurai.
Anot 15min šaltinių, būtent šioje grandyje įsijungė struktūra, kurioje vieną svarbiausių pozicijų galimai užėmė bitkoinų pionierius Lietuvoje A.Girnys. Tarptautinė teisėsaugos operacija nustatė, kaip įtariama, du pagrindinius pinigų plovimo metodus.
Pirmas – kiek paprastesnis, anot 15min šaltinių, apsiribojo ne itin sudėtinga sandorių grandine. Iš Dark Web prekeivių – daugiausiai siejamų su narkotikų platinimu – gauti bitkoinai atkeliaudavo į legaliai virtualia valiuta prekiaujančią įmonę, o netrukus buvo konvertuojami į eurus, kuriuos esą reikėjo greitai išgryninti. Dėl Olandijos bankų sistemos taikomų grynųjų pinigų operacijų apribojimų, anot 15min šaltinių, didesnės sumos išgryninimui reikėjo viso tinklo veikiančių asmenų – vadinamųjų „grynintojų“, kuriems į sąskaitas buvo paskirstomi šviežiai gauti eurai. Po to „grynintojai“ esą tvarkingai išsiimdavo reikiamas sumas bankomatuose, o surinkti grynieji esą buvo perduodami klientui ar jo atstovui į rankas.
Antrasis 15min šaltinių įvardintas mechanizmas – jau sudėtingesnis. Anot šaltinių, dalis bitkoinų į eurus nebuvo konvertuojama tiesiogiai – užtuot tai padarius, už virtualią valiutą buvo perkamas auksas.
Tokios prekybos tauriaisiais metalais sistemos veikia ne vienoje šalyje. Tiesa, yra vienas minusas – dėl virtualios valiutos specifikos, auksas bitkoinais paprastai kainuoja brangiau nei tas pats tauriojo metalo kiekis eurais ar kuria kita „tikra“ valiuta.
Vis dėlto, 15min šaltinių teigimu, Olandijoje užčiuoptos įtariamos grupuotės veikloje pastebėtas ne vienas aukso pirkimo už bitkoinus atvejis. Vėliau, anot šaltinių, už bitkoinus nusipirktas auksas buvo parduodamas už grynuosius – vėlgi, ne pačiu geriausiu santykiu. Tačiau dvigubas operacijų nuostolingumas esą vis vien leido grupuotei veikti pelningai. Čia gauti pinigai, kaip ir pirmuoju variantu, esą būdavo perduodami į rankas klientui ar jo atstovui.
15min šaltinių teigimu, nustatyta, kad pats A.Girnys dalyvavo tokiose finansinėse operacijose ir ne kartą pirko auksą už bitkoinus. Anot šaltinių, kaunietis taip galimai įvykdė finansinių operacijų už maždaug pusę milijono eurų – ir vos per pusmetį. Paklaustas, ar šie duomenys atitinka tikrovę, A.Girnys atsakinėjo nenoriai.
„Tai aš tai turiu patvirtinti ar paneigti? Klausimas koks yra? Bet tai nesusiję. Aš manau, čia asmeninė informacija. Čia nesusiję su niekuo. Jūs geriau kažką apie kaltinimus, apie kažkokius tai įtarimus man konkrečiai pasakykit“, – kalbėjo kaunietis.
Anot 15min šaltinių, įtariamoje pinigų plovykloje figūruoja kelių lietuvių pavardės, visiems jiems nėra nė 30 metų. Vis dėlto kiti lietuviai esą daugiausiai veikė kaip „grynintojai“, o A.Girniui priskiriamas kur kas rimtesnis vaidmuo. Kaunietis kartoja, jog įtarimai jam nepareikšti.
FNTT medžiagą vadina šmeižtu
A.Girnys 15min teigė susipažinęs su medžiaga, kurią prieš keletą savaičių paskelbė su olandais bendradarbiaujanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Anot bitkoinų pionieriaus, informacija pateikta iškraipyta ir išpūsta. Pašnekovas tikina, esą jį bandoma „įvelti“ į pinigų plovimo istoriją.
„Negaliu nieko komentuoti, nes aš nieko nežinau. Nežinau, kame čia reikalas. Mačiau, skaičiau naujienas. Mačiau, kad tokia situacija – vyksta tyrimas. Net nežinau nei kas ten tiriama, nei kokie kaltinimai, nei ką, kaip. Žinau, kad mane bando įvelti ten kažkokiu tai būdu. Bet konkrečiai informacijos niekas man nesuteikė kol kas“, – sakė A.Girnys.
„Nori įvelti – be abejo. Tik aš nežinau, nei už ką, nei kaip. Kai aš žinosiu tiksliai situaciją, tada aš, be abejo, susisieksiu su žurnalistais asmeniškai pats“, – pridūrė jis.
FNTT skelbtą medžiagą apie tarptautinę operaciją ir jos metu nustatytus įtariamus pinigų plovimo mechanizmus pašnekovas vadina „visiška nesąmone“.
„Bloga skaityti lietuvišką žiniasklaidą, – prisimindamas FNTT skelbtą medžiagą sakė A.Girnys. – (...) Būtent Lietuvoje kas parašyta straipsniuose – tai aš neįsivaizduoju, kas ten parašyta. Aš manau, turiu pilną teisę paduoti į teismą už šmeižtą. Nežinau, kokiu pagrindu buvo išplatinta ta medžiaga.“
Verslininkas teigė nesulaukęs jokių oficialių įtarimų. „Aš tai negavau informacijos: nei kuo įtariamas, nei kaip. Ta prasme, oficialiai. Neoficialiai mes, aišku, žinom, kas vyksta. Bet oficialiai tai nieko aš nežinau“, – sakė A.Girnys.
Verslininkas patikino manantis, kad jo figūravimas įtariamoje pinigų plovimo istorijoje baigsis apklausomis.
„Iš tikrųjų įdomu, ką pareigūnai įtaria. Nes aš tai nežinau. Jeigu būčiau kažkuo įtariamas – oficialiai kažkuo įtariamas – aš būčiau suimtas, aš būčiau teisiamas ar dar kažkas būtų įvykę. Tuo [apklausomis] turbūt ir apsiribos viskas.
O už šmeižtus – aš susirinksiu visą informaciją. Jeigu bus kažkur panaudotas mano vardas ir mano pavardė ir tai bus informacija va tokia, kaip buvo paskelbta dabar 15min [t.y. publikacijoje apie FNNT paskelbtą informaciją], tai aš tikrai kreipsiuosi į teismą, kad kažkaip atitinkamai nubaustų tuos skleidusius tokią informaciją. Nes tai yra nepatvirtinta ir nepatikrinta“, – sakė A.Girnys.
Nors kaunietis ir patvirtina sulaukęs teisėsaugos dėmesio, nuo FNTT skelbtos medžiagos apie tarptautinę operaciją jis atsiriboja.
„Gerai, kad ten ne apie mane rašo. Va taip galiu pasakyti. Jeigu būtų rašę: va – toks žmogus tą ir tą darė, va tada tai apie mane rašytų. O dabar apie ką ten rašo – nežinau tada. Suraskit tą žmogų, apie ką ten rašo“, – teigė A.Girnys.
Kaunietis kartoja eisiąs į teismą, jeigu informacija apie teisėsaugos veiksmus pakenks jo verslo reikalams. „Supraskit. Jeigu kažkaip aš nukentėsiu – finansiškai ar kažkaip – dėl tų naujienų, kurias parašė 15min ir keletas kitų portalų, tai aš tikrai paduosiu į teismą. Vienareikšmiškai“, – sakė bitkoinų pionierius Lietuvoje.
Tiesiai paklaustas, ar turėjo santykių su Dark Web veikiančiais juodosios rinkos prekeiviais, A.Girnys atsakė klausimu.
„O jūs turėjot? Aš tai irgi neturėjau tikrai. Aš žinau, kas tai yra, ta prasme. Aš domiuosi technologijomis. Netgi 15min apie tai rašė ne vieną kartą. Žinau, kas tai yra, bet neįsivaizduoju, kaip galėčiau būti su tuo susijęs“, – reziumavo A.Girnys.
