Lėšos buvo pervestos 2016-ųjų liepą ir, BNS žiniomis, bus atiduotos energetikos grupės „Lietuvos energija“ įmonei „Lietuvos energijos gamyba“ (buvusi Lietuvos elektrinė), kurią „Alstom Power“ 2004–2009 metais modernizavo už 208 mln. eurų, įrengusi sieros šalinimo įrenginius.
Finansų ministerija nekomentuoja, motyvuodama konfidencialumo įsipareigojimais.
Nei „Lietuvos energija“, jei jos akcininkė Finansų ministerija nekomentuoja informacijos apie gautas lėšas ir jų panaudojimą.
„Finansų ministerija nekomentuoja, motyvuodama konfidencialumo įsipareigojimais“, – BNS sakė ministro atstovė spaudai.
„Mes nesame gavę jokios oficialios informacijos apie tai iš akcininko“, – BNS sakė „Lietuvos energijos“ atstovė Ernesta Dapkienė.
BNS žiniomis, gavusi pinigus, „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) grąžins skolą SEB bankui, kuris 2014 metų vasarį refinansavo projektui suteiktas paskolas. Didžiosios Britanijos teismo nurodymo išmokėti pinigus metu 2016-ųjų viduryje paskolos likutis buvo apie 11 mln. eurų, todėl teismas nurodė Lietuvai išmokėti būtent tokią sumą.
Kainų komisijos narys Darius Biekša BNS sakė, kad gavusi pinigus, „Lietuvos energijos gamyba“ galėtų rinktis du kelius – išmokėti dividendus arba atiduoti pinigus vartotojams.
„Jeigu pinigai atitektų vartotojams, ką mes būtume linkę manyti, tų pinigų dydžiu būtų sumažinta turto vertė, kuri dabar yra tarife, bet reikėtų daugiau detalių, ką įmonė pasirinks. Greičiausiai jie mažins likutinio turto vertę, nuo jos skaičiuojasi mažesni amortizaciniai atskaitymai ir mažesnis pelnas, priskaičiuojamas likučiui. Vartotojų atžvilgiu racionaliausias būtų šitas ėjimas“, – BNS sakė D.Biekša.
Anot jo, jei įmonė kreipsis į komisiją su tokiu pasiūlymu, komisija perskaičiuos turto vertę ir kartu – kitų metų tarifą.
Britų kovos su stambiu sukčiavimu tarnyba (angl. Serious Fraud Office, SFO) prieš kelerius metus apkaltino Švedijos „Alstom Power“ prisidengus susitarimu dėl konsultacijų ir mokėjus pinigus tuometinės Lietuvos elektrinės tarpininkams ar darbuotojams, kad gautų didelės vertės elektrinės užsakymą. Pasak SFO, tikimasi, kad byla bus pradėta nagrinėti šių metų rugsėjį.
Lietuvos teisėsauga taip pat atlieka ikiteisminį tyrimą dėl stambaus masto kyšininkavimo ir papirkimo, kuriame figūruoja „Alstom“. Pastaroji, be Lietuvos elektrinės, už 43 mln. eurų rekonstravo ir Kauno hidroelektrinę.
STT šiame tyrime yra apklaususi buvusius „Lietuvos energijos“ ir Lietuvos elektrinės vadovus Rymantą Juozaitį ir Praną Noreiką, europarlamentarą Viktorą Uspaskichą, kuris yra specialusis liudytojas, prieštaringai vertinamą verslininką Pranciškų Jurgutį, kuris, pasak Seimo nario Naglio Puteikio, jau davė parodymus ir Jungtinės Karalystės teisėsaugai.
R.Juozaitis anksčiau BNS teigė, kad šioje istorijoje kaltas „Alstom“ ginčas su subrangove – jau bankrutavusia P.Jurgučio bendrove „Klaipėdos hidrotechnika“. Tačiau „Alstom Power“ subrangovė Lietuvos elektrinės modernizavimo projekte buvo kita P.Jurgučio bendrovė – „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) statyba“.
2014 metų gruodį „Alstom Power“ ir du jos darbuotojai Nicholasas Reynoldsas ir Johanesas Villius Venskus, kuris įmonėje tuomet jau nedirbo, apkaltinti dėl aštuonerius metus trukusio kyšininkavimo. Kaltinimai susiję su „Alstom Power“ sutartimis su Lietuvos bendrovėmis „Vilmetrona“ ir Lietuvos elektrinė.
