Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Kaune veikusi įmonė prekiavo įvairia buitine technika, kurią, neva pirkdavo iš Lietuvoje įsikūrusių 2 įmonių. FNTT pareigūnams pradėjus narplioti pirkimo – pardavimo sandorius, paaiškėjo visai kitokios aplinkybės.
Remiantis surinktais duomenimis, Kauno įmonė, įtariama, savo prekiaujamą buitinę techniką pirkdavo iš Latvijos piliečių, kurie minėtą techniką įsigydavo Lenkijoje ir perparduodavo lietuviams. Siekdami išvengti valstybei mokėtino PVM, Latvijos piliečiai dokumentuose įformindavo, kad prekes parduoda 2 veiklos nevykdančios Lietuvoje registruotos įmonės, kurių tikrieji savininkai ir buvo tie patys latviai.
Lietuviai buitinės technikos pardavėjai, nors nurodydavo, kad prekes pirko iš 2 Lietuvoje registruotų įmonių, tačiau mokėjimai už įsigytas prekes būdavo atliekami į latviškų įmonių sąskaitas, kurias nurodydavo Latvijos piliečiai. Taip veikdami lietuviai pardavėjai per beveik pusantrų metų galimai išvengė per 325 tūkst. eurų PVM bei valstybei nesumokėjo beveik 130 tūkst. eurų pelno mokesčio.
Įtarimai pareikšti 3 asmenims – prekiavusios įmonės direktoriui, faktiniam vadovui, kuris ir priimdavo daugumą su įmonės veikla susijusių sprendimų, bei dar vienam kauniečiui. Įmonės direktoriui pareikšti įtarimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei sukčiavimo įgyjant didelės vertės svetimą turtą. Padarę pastarąją nusikalstamą veiką kaltinami ir kiti du kauniečiai.
Šioje byloje civilinį ieškinį pareiškė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė beveik 30 tūkst. eurų.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Jam surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
