E. Ž. buvo įtariamas apgaulingai, o I. V. – aplaidžiai tvarkę buhalterinę įmonės apskaitą. Nuo baudžiamosios atsakomybės jie atleisti pagal laidavimą be užstato, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Ši teismo nutartis jau įsiteisėjo.
„Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galima tik pirmą kartą nusikaltusius asmenis, jei jie padaro nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, visiškai pripažįsta savo kaltę ir gailisi, bent iš dalies atlygina padarytą žalą arba įsipareigoja ją atlyginti. Taip pat turi būti pagrindas, leidžiantis manyti, kad tokie asmenys laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus šio ikiteisminio tyrimo duomenis ir tai, kad žala buvo atlyginta, atsižvelgus į įtariamuosius charakterizuojančias aplinkybes, buvo priimtas sprendimas juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikant baudžiamojo poveikio priemonę. Svarbu pažymėti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra ir viena iš auklėjamųjų priemonių, nes kaltininkas įpareigojamas nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o jei visgi jų būtų padaryta, tuomet teismas turi teisę panaikinti sprendimą atleisti tą asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės“, – teigė šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė D. Stonienė.
Bylos duomenimis, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus pareiškimą apie galimai aplaidų bei apgaulingą vienos Palangoje veikiančios įmonės, kurios vienintelė akcininkė yra Palangos miesto savivaldybė, apskaitos tvarkymą. Tyrimo metu nustatyta, kad E. Ž., būdamas įmonės direktoriumi, nuo 2009 metų spalio mėn. iki 2011 metų balandžio mėn. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Veikdamas per buhalterę, kuri jo nusikalstamos veikos pobūdžio nesuprato, įtariamasis pagrindė faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją – prekybos kiosko pirkimą už 3 tūkst. 600 eurų. Šis neįvykęs pirkimas buvo įtrauktas ir į apskaitą.
I. V. šioje byloje kaltinta tuo, kad, būdama įmonės direktore nuo 2011 metų balandžio mėn. iki 2013 metų spalio mėn. ir privalėjusi 10 metų saugoti įvairius įmonės apskaitos dokumentus, dalį jų pradangino. Tad dėl to iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Dėl šių nusikalstamų veikų įtariamieji E. Ž. ir I. V. kaltais prisipažino visiškai. E. Ž. žalą dėl neįvykusios ūkinės operacijos – prekybos kiosko pirkimo – atlygino.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 dieną jau buvo patvirtinęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Stonienės nutarimą, kuriuo buvę Palangos turgaus vadovai nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, tačiau šiuo metu Palangos turgaus direktoriaus pareigas einantis A. B. nutartį dėl E. Ž. nusikalstamų veikų apskundė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas prokurorės D. Stonienės nutarimą dar kartą patvirtino balandžio 13 dienos nutartimi. Šiuo metu ji jau įsiteisėjusi.