Šiandien teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroro D.Stankevičiaus prašymus pripažinti įtariamaisiais du asmenis, kurie šiuo metu slapstosi Rusijos Federacijoje ir nėra pasiekiami Lietuvos teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl įtariamų banko „Snoras“ vadovų ir akcininkų nusikalstamų veikų, trečiadienį praneša Generalinė prokuratūra.
Įtariamieji Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, vadovaujantis LR BPK 187 str. 1 dalies nuostatomis, turėjo būti pripažinti įtariamaisiais ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimai, kuriais jie įtariami, padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala, taip pat ir į tai, kad abu įtariamieji slapstosi Rusijos Federacijoje ir negali būti išduoti Lietuvos Respublikai.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo banko „Snoras“ turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo buvo pradėtas 2011 m. Minimiems asmenims slapstantis nuo teisėsaugos institucijų, buvo surašyti pranešimai apie įtarimus, jų atžvilgiu buvo išduoti ir dabar galiojantys Europos arešto orderiai.
Kreipiantis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl šių asmenų pripažinimo įtariamaisiais buvo įvertinti visi ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, todėl ankstesni įtarimai buvo praplėsti bei patikslinti. Šiuo metu abu minėti asmenys yra įtariami piktnaudžiavimu, turto pasisavinimu, turto iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, dokumento suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu.
Generalinė prokuratūra artimiausiu metu ketina kreiptis į įgaliotą Rusijos Federacijos instituciją, informuodama apie šiems asmenims pareikštus įtarimus.
2017 m. spalį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė atitinkamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kurios nustatė, kad ikiteisminiuose tyrimuose dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala ir kuriuose įtariamas asmuo yra ne Lietuvos teritorijoje ir negali būti išduotas ar perduotas Lietuvos Respublikai, prokuroras turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu pripažinti tokį asmenį įtariamuoju. Šie įstatymo pakeitimai sudarė sąlygas tęsti tokius ikiteisminius tyrimus ir vėliau teisti besislapstančius asmenis jiems nedalyvaujant teismo procese.
Atliktus būtinus proceso veiksmus ir kitas teisines procedūras, Generalinė prokuratūra artimiausiu metu ketina kreiptis į įgaliotą Rusijos Federacijos instituciją, informuodama apie šiems asmenims pareikštus įtarimus ir pateikdama tarptautinės teisinės pagalbos prašymą dėl įtariamųjų V.Antonovo ir R.Baranausko supažindinimo su jiems pareikštais įtarimais.