Kaip skelbiama kaltinamajame akte, Liutauras Brusokas kaltinamas tuo, kad 2005 m. pavasarį neteisėtai įgijo ir gabeno didelės sprogstamosios galios sprogmenis, tai yra dvi pramoninės gamybos „F-1“ tipo kovines-gynybines skeveldrines rankines granatas su joms skirtais „UZRGM“ tipo degtuvais, užpildytais trotilu, ir pasikėsino kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu jais nužudyti žmogų.
Veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2005 m. balandžio 27 d. apie 02.40 val. minėtas granatas jis atgabeno prie numatytos aukos gyvenamojo namo Kaune. Žinodamas apie tai, kad viduje yra ne mažiau kaip keturi žmonės, L.Brusokas laužtuvu išdaužė kambario, kuriame miegojo Petras Krylovas, lango stiklą ir pro kiaurymę įmetė abu sprogmenis.
Šiems sprogus, nukentėjusiajam P.Krylovui padarytos sprogdintinės žaizdos krūtinėje, dešinėje kojoje su dešinio šeivikaulio lūžimu, kiauryminė sprogdintinė žaizda pilve su skrandžio, kepenų sužalojimų lydimu kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje. Nukentėjusysis šioje byloje išliko gyvas, tačiau patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Tokiu būdu šiais savo tyčiniais veiksmais kaltinamasis pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį P.Krylovą kitų žmonių, t. y. nukentėjusiosios Linos Krylovienės ir jų dviejų vaikų gyvybei pavojingu būdu.
Nužudymo planas neišdegė tik dėl to, kad nukentėjusiajam P.Krylovui buvo suteikta skubi bei kvalifikuota medicinos pagalba.
„Nežinome, dėl ko tai įvyko. Atsakymo nerado ir ligoninėse atsigavęs mano vyras. Jo kūnas buvo visas sumaitotas, pilnas skeveldrų. Operavo du chirurgai. Po to laukė ilga reabilitacija“, – teisme teigė nukentėjusiojo žmona L.Krylovienė.
Lemtingosios nakties įvykius išgyvenęs P.Krylovas vis dėlto mirė prieš dvejus metus. Mirties dieną jam buvo 52-eji metai. Neaišku, ar 2005 m. patirti sužalojimai turėjo tam įtakos.
Paklausta, kodėl byla teismą pasiekė tik prabėgus 11-kai metų po įvykio, moteris atsakė, jog ilgą laiką nebuvo nustatytas kaltinamasis.
„Liutauras Brusokas buvo pagautas dėl kito nusikaltimo. Sutapo jo pirštų atspaudai su nusikaltimo vietoje rastais atspaudais. Taip ir susekė. Pirmą kartą apie jį išgirdau šių metų liepą. Nepažįstu jo“, – patikino nukentėjusiojo žmona.
Anksčiau jokių grasinimų bei reketo šeima, pasak L.Krylovienės, nebuvo sulaukusi. Moteris šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 18 tūkst. eurų turtinės bei 20 tūkst. neturtinės žalos atlyginimą.
Nors grasinimų daugiau nebūta, baimė niekad neapleido – galvojome, jog nusikaltėliai gali grįžti užbaigti visko, – teisme teigė nukentėjusioji.
„Vaikai tą naktį miegojo antrame namo aukšte. Mes su vyru miegojome kartu, bet naktį jis pakilęs išėjo į kitą kambarį. Įvyko sprogimas. Tik per atsitiktinumą nenukentėjome mes su vaikais. Namą atsistatėme, gyvename ten pat. Nors grasinimų daugiau nebūta, baimė niekad neapleido – galvojome, jog nusikaltėliai gali grįžti užbaigti visko. Eidamas kur važiuoti, vyras nuolat tikrindavo savo automobilį – žiūrėdavo, ar nėra sprogmenų. Vaikus kuriam laikui net išsiuntėme gyventi pas giminaičius“, – teigė L.Krylovienė.
Kaip tikino moteris, jos vyras buvo verslininkas. Turėjo akcijų dviejuose įmonės: Ukrainoje ir Lietuvoje. Viena jų užsiėmė hidroelektrinių statyba.
Trečiadienį į Kauno apygardos teismo posėdžių salę atvesdintas kaltinamasis veido nuo žiniasklaidos neslėpė.
Vis dėlto posėdis neįvyko. Teismas buvo priverstas atidėti bylos nagrinėjimą, nes nepasirodė L.Brusoko, kuris kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, advokatas.
Kitas teismo posėdis įvyks gruodžio 14 d.
Anksčiau L.Brusokas su dar dviem kaltinamaisiais buvo nuteistas už kito kauniečio, Gintaro Kučio (pravarde Kapucinas), 2005 m. gegužę įvykdytą sunkų sužalojimą. Nukentėjusysis buvo apšaudytas.
