Prokuratūra buvusiam Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui R.Pudževeliui pateikė kaltinimus, kad šis, siekdamas turtinės naudos sau ir sutuoktinei, pasinaudodamas užimamomis aukštomis pareigomis ir dėl to turima įtaka, galimai priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą ir nusikalstamu būdu gautą turtą legalizavo, – pranešimu spaudai informuoja Lietuvos Respublikos prokuratūra.
Dalį nusikalstamų veikų, kaip įtariama, R.Pudževelis padarė veikdamas organizuotoje grupėje, vadovaudamas ir paskirstydamas konkrečias užduotis kitiems asmenims.
R.Pudževeliui taip pat pareikšti kaltinimai susitarus ir paėmus kyšį iš dviejų Kauno statybos bendrovių direktorių.
Buvęs savivaldybės administracijos direktorius savo kaltės nepripažįsta.
STT Kauno valdybos pareigūnų atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2012–2013 metų laikotarpiu, kada buvo rengiamas namo projektas Kulautuvoje ir kruopščiai planuojama jo statyba, R.Pudževelis, atstovaudamas Kauno rajono savivaldybės administracijai kaip jos vadovas, su viena bendrove sudarė materialiojo turto nuomos ir šilumos tiekimo paslaugų sutartis.
Šios sutartys sąlygojo bendrovės komercinės veiklos tęstinumą, apyvartos ir gaunamų pajamų stabilumą, sudarė bendrovei palankias sąlygas ir išimtinę padėtį veikti Kauno rajono savivaldybės ir jos biudžetinių įstaigų šilumos ūkyje.
Kaip įtariama, už tai bendrovė neatlygintinai pirkdama medžiagas ir paslaugas prisidėjo prie R.Pudževelio Kulautuvoje statomo gyvenamojo namo.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovės lėšomis apmokant už R.Pudževelio ir jo sutuoktinės reikmėms pateiktas statybines medžiagas ir darbus bei organizavus jų pristatymą į statybvietę, bendromis organizuotos grupės narių pastangomis iššvaistytas didesnis nei 46 tūkst. eurų vertės bendrovės turtas.
2016 m. rudenį R.Pudževelis, siekdamas įteisinti Kulautuvoje pastatytą gyvenamąjį namą ir žinodamas, kad šio namo dalis statybinių medžiagų, darbų ir paslaugų yra gauta kaip kyšis, slėpė tikrąjį jo finansavimo šaltinį, buvimo vietą, faktines valstybės tarnautojo ir jo sutuoktinės nuosavybės teises į jį, taip pat šį turtą įregistravo kaip kito asmens nuosavybę ir tuoj po to sudarė pirkimo–pardavimo sandorį, taip turtą įteisindamas.
Bausmė už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje (kyšininkavimas), yra laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų.