Ketvirtadienį nuo ryto Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas toliau nagrinėja Andriaus Ūso baudžiamąją bylą. Apklausti du paskutiniai liudytojai, artėja įrodymų tyrimo stadijos pabaiga.
Ketvirtadienį teismas apklausė buvusį Laimutės Stankūnaitės draugą.
„Aš jūsų tiesiai šviesiai paklausiu – ar jūsų išsiskyrimas su Laimute Stankūnaite įvyko ne dėl to, kad ji blogai elgėsi su dukra?“ – liudytojo Lino Žilionio teiravosi prokuroras.
Jaunas vyras atsakė kategoriškai neigiamai. Jo žodžiais tariant, išsiskyrimas įvyko, nes ji „visa atsidavė kovojimui dėl dukros“.
Apie „dėdę Liną“ buvo pasakojusi L.Stankūnaitės nužudytosios sesers mažametė dukra. Teisme pagarsinus mergaitės parodymus, proceso dalyviai panoro išsikviesti L.Žilionį ir apklausti liudytoju.
Ketvirtadienį jis apklaustas viešai, tačiau, galima sakyti, visiškai išvengė žiniasklaidos dėmesio. Šiandien posėdis vyksta kitoje teismo salėje, nei įprasta. Čia, kur vyko ir L.Stankūnaitės apklausa, yra galimybė užeiti ir išeiti per tarnybines patalpas. L.Žilionis įėjo į salę, kai posėdis jau buvo prasidėjęs – visi operatoriai ir fotografai jau buvo išjungę savo aparatūrą.
LŽilionis minėjo, kad L.Stankūnaitės dukrelės, kol bendraudavo su jos mama, taip ir neturėjo progos pamatyti. Vyras tik turėjo keletą progų pabendrauti su jos sesers dukra.
Byloje dirbanti Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė šio liudytojo klausė, kodėl jis kamantinėjo mažametę apie A.Ūsą. „Iš smalsumo paklausiau, ką jinai žino apie Andrių Ūsą“, – liudytojas aiškino, kad domėjosi tuo vyru kaip savo draugės buvusiu draugu.
L.Žilionis teismui pasakojo, ką žinojo apie L.Stankūnaitės ir Drąsiaus Kedžio santykius: „Žinojau, kad kovojo dėl dukros, ir viskas. Sakė, kaip ir daugelis šeimų, pykstasi, nesutaria dėl vaiko. Negalvojau, kad ten toks didelis kovojimas.“
Kaip L.Stankūnaitė jausdavosi dėl to, kad iš jos buvo atimtas vaikas? „Skaudžiai. Pergyvendavo, verkdavo,“ – tikino liudytojas, galiausiai likęs be šios moters dėmesio.
Teisme L.Žilionio klausė ir apie L.Stankūnaitės sesers mergaitę. „Guvi, imli mergaitė“, – vyras sakė galintis tik labai gerai atsiliepti apie šį vaiką.
Ar buvo požymių, kad mergaitė patyrusi seksualinę prievartą, liudytojo teiravosi teisėjų kolegijos vadovas.
„Tikrai ne,“ – kategoriškas buvo L.Žilionis. Jis minėjo, kad kartą šventė su šia mergaite Naujuosius Metus, daugelis žmonių esą galėtų patvirtinti, kad mažametė nebuvo užsisklendusi, neatrodė nuskriausta.
Ketvirtadienį teisme apklausta ir Vida Kilikevičienė – teismo medicinos ekspertė, kuri atliko L.Stankūnaitės mažametės dukters ekspertizę. Prašoma žodžiu papasakoti, kaip tyrė vaiką, ekspertė teisinosi ne viską atsimenanti: „Prieš trejus su puse metų viskas vyko, reikia skaityti...“
V.Kilikevičienė prisiminė, kad mergaitė pradėjo kalbėti apie patirtą seksualinę prievartą vos užėjusi į kambarį, pati, net neklausinėjama: „Ūsas labai negeras. Jis mane laižo...“
Ar dažnai būna, kad vaikas pats ima apie tokius dalykus kalbėti, ekspertės teiravosi teismas. „Nedažnai. Gal koks antras atvejis“, – atsakė ekspertė.
Teisėjai taip pat domėjosi, jei vaikas yra patyręs seksualinę prievartą, ar jo prisiminimai apie tai bėgant laikui silpnėja, ar stiprėja.
Ekspertė atsakė, jog bendra tendencija yra, kad silpnėja.
Ar ekspertizės metu buvo aiškinamasi, iš kur mažametė žino suaugusiųjų kalbos sąvokas, susijusias su seksualiniais dalykais?
„Neatsimenu, ar jos klausiau, iš kur ji žino. Tik žinau, kad ir moters, ir vyro lytinius organus ji vadino tuo pačiu žodžiu – sysalas“, – teismui liudijo V.Kilikevičienė.
Kaltinamojo tėvas Aleksandras Ūsas kartojo šventai tikintis savo sūnaus nekaltumu. „Su sūnumi 14 metų dirbome kartu, prie vieno stalo. Jokio nusikaltimo jis net neturėjo laiko padaryti“, – tikino A.Ūsas, pabrėžęs, kad pastaraisiais metais jiedu su sūnumi buvo itin užsiėmę ir po darbų – statė bei įrenginėjo namą.
Tėvas A.Ūsas priminė, kad sūnus iš D.Kedžio buvo sulaukęs tokio grasinimo: „Aš tave padarysiu pedofilu“.
Anot tėvo, sunerimusi jo žmona Aldona domėjosi, kas tas Kedys.
„Sūnus motinai paaiškino, kad erelis, su auksiukais, su kryžiukais“, – kalbėjo ponas Aleksandras.
Jis dar pridūrė, kad Andrius papasakojo, kad jog yra tokia teisininkų šeima, o vienas – erelis.
Kaltinamojo tėvas kartojo, kad kaltinimai jo sūnui yra niekingi.
„Aš paliksiu šitą gyvenimą įrodęs, kad mano sūnus buvo nekaltas. Jis buvo apšmeižtas ir netgi nužudytas“, – kalbėjo A.Ūsas.
Teismui baigus įrodymų tyrimą, prasidėjo baigiamosios kalbos. Savo kalbą sakęs prokuroras pareiškė, kad A.Ūsui pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, todėl prašė velionį išteisinti. Savo ruožtu Vaiko teisų apsaugos tarnybos samdyta advokatė netikėtai pareiškė, kad duomenų apie A.Ūso padarytas nusikalstamas veikas byloje yra užtektinai, mergaitė nieko neprisigalvojo.
