Vilniuje gyvenančiam 98 metų Rusijos piliečiui penktadienį paskelbtu nuosprendžiu skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis nuo jos atleistas dėl ligos, BNS pranešė teismo atstovė spaudai.
Nuteistasis turės atlyginti neturtinę žalą šešiems nukentėjusiems asmenims. Iš viso jam skirta sumokėti 69 tūkst. eurų – trims nukentėjusiems jis turės pervesti po 15 tūkst. eurų, kitiems po – 10 tūkst. 8 tūkst. ir 6 tūkst. eurų.
2013 metų gegužę Kauno apygardos teismas A.Kardanovskį buvo išteisinęs. Apeliacinis teismas iš naujo ištyrė šią bylą ir surinktus įrodymus. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, Apeliacinis teismas padarė išvadą, kad A.Kardanovskio kaltė yra įrodyta, todėl už padarytą nusikaltimą jam turi būti skirta bausmė.
Teisme apklaustas specialistas paaiškino, kad pagal archyvinius dokumentus A.Kardanovskio vaidmuo nusikaltimo padaryme – dalyvavimas trėmimo mechanizme. Būdamas pareigūnu, jis pasirašydavo ne įsakymus tremti, o išvadas apie šeimų tinkamumą tremti.
Nors nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys savo parodymuose nurodė, jog A.Kardanovskio nepažįsta, kai kurie jo pavardę sužinojo tik pamatę archyvo medžiagą, tačiau jie visi patvirtino jų šeimų trėmimo faktą ir aplinkybes, paaiškino patirtą moralinę žalą, išgyvenimus.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad rašytiniais bylos įrodymais neginčijamai įrodyta, kad ant penkiolikos išvadų dėl šeimų pasiuntimo į spec. trėmimą yra A.Kardanovskio parašai, patvirtinantys, kad šios šeimos ištremtinos. Iš Lietuvos genocido ir rezidencijos tyrimo centro pateiktų archyvinių dokumentų bei specialisto parodymų matyti, kad išvados, ant kurių pasirašė A.Kardanovskis, buvo būtinas, vienas iš sudedamųjų tremties bylos dokumentų.
Bausmės atlikimas pataisos namuose neatitiktų bausmės paskirties ir dėl nuteistojo amžiaus, sveikatos būklės sukeltų jam fizines kančias. Tai reikštų nepateisinamai žiaurų elgesį su šiuo nuteistuoju.
Teismas mano, kad visos šios aplinkybės, įvertinus tiek nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tiek dėl nusikaltimo prarastas vertybes, jų svarbą, vietą vertybių hierarchijoje, kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, kartu neignoruojant nei nuteistojo, nei nukentėjusiųjų interesų, nuteistojo gyvenimo pokyčių, patvirtina teismo vidinį įsitikinimą, kad prokuroro apeliaciniame skunde prašoma bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, savo dydžiu yra teisinga.
Apeliacinis teismas taip pat pareiškė, kad šios bausmės paskyrimas atlikti pataisos namuose tikrai neatitiktų bausmės paskirties ir dėl nuteistojo amžiaus, sveikatos būklės sukeltų jam fizines kančias. Tai reikštų nepateisinamai žiaurų elgesį su šiuo nuteistuoju, ir būtų neteisinga.
Šis nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
