Panevėžio apygardos teismas šiandien paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį buvusiam Utenos kolegijos direktoriui Gintautui Bužinskui. Jis pripažintas kaltu dėl visų veikų, kuriomis buvo kaltinamas – piktnaudžiavimo tarnyba siekiant asmeninės naudos, turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo. Kartu su juo dėl dokumentų klastojimo nuteisti keturi buvę ir esami Utenos kolegijos darbuotojai.
STT pareigūnų akiratyje buvęs Utenos kolegijos direktorius atsidūrė po to, kai 2018 metų gegužę šiai įstaigai vietoj G.Bužinskui pradėjo vadovauti kitas direktorius. Gilinantis į kolegijos dokumentus ir bendraujant su darbuotojais, pastarajam kilo įtarimų, kad įstaigos lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013-2018 metais buvo sistemingai klastojami kolegijos tarnybinių automobilių kelionės lapai. Nustatyta, kad darbuotojai pasirašydavo važiavę tarnybiniais automobiliais darbo reikalais, nors iš tiesų jais nesinaudojo. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, klastojant kelionės lapus, buvo pateisintas beveik 7 tūkst. eurų vertės degalų panaudojimas. Manoma, kad degalus savo reikmėms sunaudojo G.Bužinskas.
Teismas konstatavo, kad klastoti dokumentus pavaldinius sukurstė tuometinis kolegijos vadovas.
Šeši buvę ir esami Utenos kolegijos darbuotojai (Janina Nargelienė, Aliona Sinicienė, Vigandas Leleiva, Juozas Butavičius, Audrys Bražėnas, Virgilijus Baltakys) buvo teisiami kartu su G.Bužinsku dėl dokumentų klastojimo. Dar 4 asmenys vykstant ikiteisminiam tyrimui buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teismas konstatavo, kad klastoti dokumentus pavaldinius sukurstė tuometinis kolegijos vadovas.
G.Bužinskas taip pat pripažintas kaltu, kad, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, į tarnybines komandiruotes užsienyje – Šveicarijoje, Izraelyje, Portugalijoje, vyko su artimaisiais, o kelionės išlaidos buvo apmokamos iš Utenos kolegijos lėšų.
G.Bužinskas taip pat pripažintas kaltu suklastojęs dokumentą ir nurodęs pavaldiniui prisiimti kaltę dėl nepadaryto administracinio teisės pažeidimo.
Utenos kolegijos lėšomis buvo apmokėtas asmeninės G.Bužinsko biografijos publikavimas leidinyje „Sėkmingiausios Lietuvos asmenybės“. Kaltinamojo biografijos įtraukimas į enciklopediją ir dvi leidinio kopijos, iš kurių viena išleista odiniu viršeliu su auksavimais, kainavo 598 eurus. Šie pinigai leidyklai buvo pervesti iš Utenos kolegijos sąskaitos. Teismo nuomone, publikacija apie G.Bužinską minėtame leidinyje ne reprezentavo Utenos kolegiją, kaip teigė kaltinamasis, bet buvo skirtas asmeninių G.Bužinsko ambicijų patenkinimui.
Balandžio 27 dieną paskelbtame nuosprendyje Panevėžio apygardos teismas G.Bužinską pripažino kaltu dėl sistemingai vykdytų nusikalstamų veikų ir skyrė jam 25 tūkst. eurų dydžio baudą.
Be to, vyrui uždrausta būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų ar įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas penkerių metų laikotarpiui. Jam taip pat priteista sumokėti Utenos kolegijai beveik 11 tūkst. eurų atlyginant padarytą turtinę žalą.
Du kartu su buvusiu vadovu į teisiamųjų suolą sėdę Utenos kolegijos darbuotojai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o likusiems 4 kaltinamiesiems teismas skyrė po 500 eurų dydžio baudą. Nuosprendyje konstatuojama, kad dokumentus minėti asmenys klastojo tuometinio vadovo G.Bužinsko pavedimu, o ne savo iniciatyva, todėl jiems skirtos švelnesnės bausmės.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai, o tyrimui vadovavo bei valstybinį kaltinimą teisme palaikė Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Mantas Jurkėnas.
Išsamų pranešimą apie šią innagrinėtą bylą paviešino ir Jolita Gudelienė, Panevėžio apygardos teismo pirmininko padėjėja (ryšiams su žiniasklaida ir visuomene). Teismas nusprendė, kad buvęs kolegijos vadovas G.Bužinskas yra kaltas dėl visų jam inkriminuotų veikų – dokumentų suklastojimo, kurstymo suklastoti dokumentą, turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Kaltinamajam skirta subendrinta bausmė – 500 MGL (25 tūkst. Eur) dydžio bauda. Paskirtą baudą nurodyta sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Buvusiam kolegijos vadovui teismas skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą.
Be to, buvusiam kolegijos vadovui teismas skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą, uždraudžiant jam būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų ar įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas 5 metų laikotarpiui.
Teismo sprendimu, kaltinamasis G.Bužinskas turės atlyginti Utenos kolegijai padarytą turtinę 10 731,21 Eur žalą ir 2032,80 Eur atstovavimo išlaidų.
Kaltinamieji V. L., J. B., V. B. ir A. B. pripažinti kaltais dėl dokumentų suklastojimo, jiems skirtos 10 MGL (500 Eur) dydžio baudos.
Kaltinamosios J. N. ir A. S. pripažintos kaltomis dėl dokumentų suklastojimo, jas teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. J. N. perduota laiduotojui be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. A. S. perduota laiduotojai nustatant 1 metų laidavimo terminą ir įpareigojant laiduotoją įmokėti 500 Eur užstatą.
Bylos duomenimis, nuo 2013 iki 2018 metų Utenos kolegijoje buvo klastojami dokumentai – kolegijai priklausančių tarnybinių automobilių kelionės lapai.
Nustatyta, kad kolegijos darbuotojai pasirašydavo kelionių lapus, neva, jie vyko tarnybiniais automobiliais darbo reikalais, nors iš tiesų automobiliai buvo naudojami kolegijos vadovo asmeniniais tikslais.
Teismas kritiškai vertino kaltinamųjų kolegijos darbuotojų V. L., J. B., V. B. ir A. B., kurie neigė savo kaltę, parodymus, kad jie nieko nežinojo apie suklastotus dokumentus.
Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti duomenys neabejotinai įrodo, kad šie kaltinamieji automobiliais naudotis negalėjo, nes tuo metu, kai automobiliais buvo naudojamasi, minimi darbuotojai buvo visai kitose vietose. Tą įrodo telefoniniai kaltinamųjų pokalbiai, telefonų prisijungimai prie mobiliojo ryšio operatorių tinklo celių, banko kortelių naudojimo duomenys ir kt.
Teismas konstatavo, kad dėdami savo parašus ant fiktyvių kelionės lapų, kaltinamieji žinojo, kad informacija juose neatitinka tikrovės, taip jie prisidėjo prie dokumentų klastojimo.
Teismas pažymėjo, kad visiškai pasitvirtino kaltinimai buvusiam kolegijos vadovui G.Bužinskui dėl piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų suklastojimo, kurstymo suklastoti dokumentą bei turto iššvaistymo.
Teismas nustatė, kad G.Bužinskas piktnaudžiavo tarnyba, nes nurodė vienai savo darbuotojai prisiimti kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, kurio ji nepadarė. Teisme kaltinamasis prisipažino, kad tą pažeidimą padarė jis pats, nes tą dieną būtent jis vairavo automobilį.
G.Bužinskas savavališkai naudojosi kolegijai priklausančiu ir jo, kaip vadovo, žinioje buvusiu turtu – tarnybiniais automobiliais, lėšomis.
Ir nors kaltinamasis neigė, kad privertė pavaldinę prisiimti kaltę, teismas G.Bužinsko paaiškinimus vertino kaip siekį sušvelninti savo padėtį ir išvengti atsakomybės.
Įrodyta ir tai, kad G.Bužinskas savavališkai naudojosi kolegijai priklausančiu ir jo, kaip vadovo, žinioje buvusiu turtu – tarnybiniais automobiliais, banko kortele, kolegijos piniginėmis lėšomis ir iššvaistė kolegijai priklausantį turtą – 10 731,21 Eur.
„Dėl Bužinsko veiksmų buvo diskredituotas Kolegijos direktoriaus vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, sumenkintas Kolegijos prestižas, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema, padaryta didelė žala fizinių asmenų teisėms. Dėl to neabejotinai didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė tiek fiziniai asmenys, tiek Kolegija ir valstybė“, – teismo pranešime cituojamas bylą išnagrinėjęs Panevėžio teisėjas Sigitas Bagdonavičius.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
