Vilniaus apylinkės prokuratūra siekė, kad eksmeras būtų pripažintas kaltu ir nubaustas pinigine bauda.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad prokuratūros skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
„Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė, kad apylinkės teismas visapusiškai ištyrė bylos įrodymus, ir, juos įvertinęs, padarė pagrįstas išvadas, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – paskelbė teisėja Regina Pocienė.
Teismas mano, kad į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, jog V.Navickas kišosi į valstybės tarnautojo veiklą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pateiktas įrašas nebuvo ištisinis, kai kurios jo vietos buvo ištrintos. Liudytojas Arūnas Totoraitis aiškino, kad jis ištrynė vietas, kurios buvo susijusios su jo asmeniniu gyvenimu.
Apygardos teismas mano, kad apie V.Navicką byloje esanti informacija galėtų būti naudojama sprendžiant V.Navicko atitikimą einamoms pareigoms, pokalbiai labiau rodo jo neigiamą požiūrį į objektyvumą. Teismas atkreipė dėmesį, kad po slapta darytų pokalbių paviešinimo V.Navickas neteko posto.
Teismui taip pat nebuvo aišku, kokius būtent sprendimus tuometinis meras ragino atlikti ne vienodu terminu ir nėra pagrindo išvadai, kad nesilaikytų normatyviniuose teisės aktuose numatytų terminų.
„Nėra duomenų, kad sukėlė pasekmes valstybės interesams, nepakanka faktinių duomenų nustatyti, kas padaryta žala valstybei. nukentėjusiųjų asmenų byloje nebuvo“, – paskelbė teismas.
Po Vilniaus apygardos teismo nutarties išteisinamasis nuosprendis V.Navickui įsiteisėjo.
Vasario 26 dieną paskelbtu nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai išteisino buvusį sostinės merą dėl kaltinimų piktnaudžiavimu tarnyba per pokalbius su tuometiniu savivaldybės kontrolieriumi.
Apylinkės teismas nusprendė V.Navicką išteisinti, kadangi, jo vertinimu, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2010 metų rugsėjį paskelbus slapta darytus įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip tuometinis Vilniaus miesto meras tuometinį savivaldybės kontrolierių Šarūną Skučą ragino priimti Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionimis demokratams palankius sprendimus. Šiuose įrašuose V.Navickas teigė, kad valdančiajai partijai naudingus patikrinimus reikia atlikti per tris dienas, o nenaudingus – per trejus metus. Bylos nagrinėjimo metu šie įrašai buvo išklausyti.
Tačiau nuosprendį paskelbęs apylinkės teismas pabrėžė, kad politinė nauda nėra baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalykas, o byloje nėra objektyvių duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti, jog V.Navickas darė neteisėtą įtaką valstybės tarnautojui Š.Skučui arba piktnaudžiavo tarnyba.
Prokuratūra su šiuo nuosprendžiu nesutiko ir jį apskundė.
Valstybės kaltintoja pirmos instancijos teisme siūlė teismui eksmerui skirti 160 minimalaus gyvenimo lygio dydžio baudą, tai sudaro 20,8 tūkst. litų.
V.Navickas tvirtina tapęs buvusio savo patarėjo Arūno Totoraičio auka. A.Totoraitis Š.Skučui davė diktofoną įrašams mero kabinete. Pasak bylos medžiagos, Š.Skučas vėliau pripažino, kad neketino viešinti mero kabinete padaryto įrašo, tai, anot jo, padarė A.Totoraitis. Pasak Š.Skučo, pokalbį su meru jis įrašinėjo baimindamasis, jog jam gali būti grasinama atleidimu, tačiau taip nenutikus įrašą pasiliko, nors ir neketino jo viešinti.
A.Totoraitis – buvęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Senamiesčio skyriaus vadovas, buvęs Vilniaus miesto mero padėjėjas, miesto tarybos sekretorius ir buvęs Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos darbuotojas.
Š.Skučas iš savivaldybės kontrolieriaus pareigų atleistas du kartus ir abu kartus teismai pripažino, kad sostinės savivaldybė jį iš darbo atleido nepagrįstai.
