Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija rugsėjo 10 dienos nutarimu nusprendė taikyti šiam nuteistajam lygtinį paleidimą ir pasiūlė teismui skirti A.Ivanauskui intensyvią priežiūrą – tai yra skirti dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, vadinamąją elektroninę apyrankę.
Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas nusprendė netvirtinti komisijos spendimo ir nepaleisti tik daugiau nei pusmetį už grotų praleidusio nuteistojo. Iš viso jis turi kalėti pustrečių metų.
„Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendino“, – nusprendė teismas.
Nuteistąjį pataisos įstaigos administracija charakterizuoja teigiamai, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų jis nepažeidė, nebaustas, atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, palaiko ryšius su giminėmis ir artimaisiais, tačiau, teismo vertinimu, vien šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Teismas mano, kad teigiama nuteistojo charakteristika patvirtina, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, teismo manymu, būtina atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir įvertinti jo asmenybės ypatumus, jo elgesį prieš nusikaltimo padarymą ir po, įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą.
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad A.Ivanauskas buvo nusikaltimų organizatorius, jo padarytos nusikalstamos veikos pagal savo pobūdį yra gana pavojingos visuomenei.
Teismo vertinimu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, likusios pakankamai didelės neatliktos bausmės dalis, neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis iš tiesų yra padaręs reikiamas išvadas, pasitaisė ir ateityje nedarys nusikaltimų.
Nuteisto Seimo nario paleidimui į laisvę anksčiau laiko prieštaravo ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Ji nurodė, kad A.Ivanauskas nuteistas už nesunkų nusikaltimą, susijusį su dokumentų klastojimu, bei sunkų nusikaltimą turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Jis buvo šių nusikaltimų organizatorius, dėl padarytų nusikaltimų kaltė pripažįsta iš dalies.
2011 metų lapkričio 23 dieną Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nuteisė buvusį Seimo narį A.Ivanauską dėl bandymo pasipelnyti apgaule perparduodant svetimą butą.
A.Ivanauskas parlamentaru buvo 2004-2008 metais. Į parlamentą jis išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą, po dvejų metų su keletu buvusių „darbiečių“ įkūrė Pilietinės demokratijos partiją ir frakciją Seime, o prieš baigiantis kadencijai iš jos perėjo pas socialdemokratus. Nuosprendžiu buvęs politikas pripažintas kaltu dėl sukčiavimo bei dokumento suklastojimo ir disponavimo suklastotu dokumentu.
Buvęs Seimo narys A.Ivanauskas, Laimis Sebeika, Rimgaudas Kovaliūnas, Remigijus Sebeika nuteisti už tai, kad bandė už 90 tūkst. litų parduoti jiems nepriklausantį sostinės Lazdynų mikrorajone esantį butą, kurio vertė pernai buvo 152 tūkst. litų.
Daug kartų teistas L.Sebeika šuo nuosprendžiu pripažintas recidyvistu.
Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad grupės nariai, žinodami, jog butas priklauso A.S., kurio buvimo vieta nežinoma, ir tai, kad šio buto paveldėjimo procedūra nėra baigta, be turto savininko žinios ir sutikimo neteisėtai disponuodami svetimais dokumentais Alytaus notaro biure pagamino netikrą įgaliojimą.
Bylos duomenimis, A.Ivanauskas nuvežė į notaro biurą Alytuje L.Sebeiką, kur šis apsimetė A.S.
Tariamas buto savininkas neva įgaliojo kitą asmenį – organizuotos grupės narį – tvarkyti visus su buto paveldėjimo procedūra susijusius klausimus bei vėliau šį butą parduoti. Šio netikro įgaliojimo pagrindu Vilniaus notaro biure įgyti buto paveldėjimo dokumentai ir internete paskelbta apie buto pardavimą. Siekiant greito sandorio skelbime nurodyta mažesnė nei rinkos vertė parduodamo turto kaina.
Buto pirkėjais apsimetė policijos pareigūnai – jie ir demaskavo nusikaltimą.
Policijos pareigūnai A.Ivanausko automobilyje rado A.S. motinos M.S. mirties liudijimą. Nustatyta, kad eksparlamentaras instruktavo grupės narius, kaip jie turi elgtis pas notarą, kokių paslaugų prašyti bei davė pinigų sumokėti už notaro paslaugas.
A.Ivanausko bendrininkus, kurie veikė pagal jo planą ir nurodymus, teismas taip pat nuteisė realiomis laisvės atėmimo bausmėmis.
L.Sebeika nuteistas kalėti pustrečių metų, šią bausmę subendrinus su kitu nuosprendžiu už kitus nusikaltimus, pataisos namuose šis vyras turės praleisti šešerius metus ir keturis mėnesius. Jo brolis R.Sebeika kalės pusantrų metų, R.Kavoliūnas – vienerius metus.
Pareigūnai nustatė, kad buto savininkas 2008-ųjų gruodį rastas miręs Karoliniškių mikrorajono namo laiptinėje, tačiau jo kūnas iki 2009-ųjų liepos buvo neatpažintas. Nustatyta, kad buto savininko mirtis nebuvo smurtinė, tačiau byloje surinkta duomenų, jog vienas iš kaltinamųjų neteisėtai, prieš buto savininko valią įsibrovė į jo butą ir pagrobė jame buvusius dokumentus, kurie vėliau buvo panaudoti organizuotos grupės nusikalstamai veikai vykdyti.
