Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamą senatį fakto nustatymo į Šiaulių apylinkės teismą neseniai buvo kreiptasi Ramūno Volkovo individualios įmonės vardu. Teismo prašoma pripažinti pareiškėjo teisę į likviduotos AB „Nuklonas“ vieną iš pastatų.
Pradėjo iš naujo
Byloje kaip suinteresuoti asmenys įvardijami Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, du privatūs asmenys ir Alfonsas Krištopaitis, kuris pretenduoja natūra susigrąžinti sklypą, kuriame stovi pareiškėjo pastatas. Pareiškėją atstovauja advokatas Arūnas Koskus.
Liūdnai pagarsėjusio Šiaulių miesto politiko, buvusio Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje Vaclovo Volkovo sūnus Ramūnas savo įmonės vardu į teismą dėl to paties prašymo jau kreipėsi prieš keletą metų. Šiaulių teismai tada pareiškimą tenkino, bet A. Krištopaitis nutartį apskundė aukštesnės instancijos teismui, kuris skundą atmetė. Galiausiai skundas pasiekė Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, kuris ir priėmė galutinę nutartį – R. Volkovui palankias žemesnės instancijos teismų nutartis panaikinti ir pareiškimą atmesti bei priteisti kasacinio teismo išlaidas (kiek daugiau nei keturiasdešimt litų).
Prieštaravo pats sau
Šiaulių apylinkės teismas praėjusį ketvirtadienį R. Volkovo įmonės prašymą pradėjo svarstyti iš naujo. Tiesa, teismas kol kas tik sprendžia, ar iš viso atnaujinti bylą. Šį sprendimą teismas galės priimti tik rugpjūčio pabaigoje, nes praėjusį ketvirtadienį į teismo posėdį susirinko ne visi proceso dalyviai.
Vienam iš suinteresuotų asmenų dėl netinkamai nurodyto adreso nebuvo įteiktas šaukimas, todėl teisėja Lina Muchtarovienė galėjo tik nutarti, ar prie bylos prijungti A. Krištopaičio bei Šiaulių miesto savivaldybės kaip suinteresuotų asmenų prašymus (pastatas yra valstybinėje žemėje, į kurią pretenduoja A. Krištopaitis).
Pats R. Volkovas teismo posėdyje nedalyvavo, jį teisme atstovauja advokatas A. Koskus, kuris iš pradžių bandė prieštarauti, kad teismas prijungtų A. Krištopaičio ir Savivaldybės prašymus, motyvuodamas tuo, kad jo atstovo pretenzijos yra į pastatą, o minėtų pareiškėjų interesas yra dėl sklypo. Tačiau vėliau advokatas kažkodėl persigalvojo. „Jūs suprantate, kad tokiais pasisakymais pats sau prieštaraujate“, – posėdžio metu advokato paklausė teisėja.
Lydėjo skandalai
Dienraštis „Šiaulių naujienos“ jau rašė, kad viskas prasidėjo dar 2002 metais, kai Šiaulių miesto savivaldybės taryba patvirtino bei 2007 metais papildė teritorijų, grąžinamų piliečiams natūra turėtoje vietoje, planą. Pagal šį planą, žemės sklypas Nr. 21 buvusiame Dainų kaime, AB „Nuklonas“ teritorijoje, buvo pažymėtas kaip laisvas. Sklypas, anksčiau priklausęs Leonui Kaktavičiui, turėjo būti grąžintas pareiškėjui A. Krištopaičiui, tačiau su tuo nesutiko R. Volkovo įmonė, kuri tame sklype buvo įregistravusi pastatą. Tačiau „Registrų centre“ įregistruotas pastatas egzistavo tik dokumentuose.
Įmonė tame sklype stovėjusį angarą įsigijo nugriovimui, jį nugriovė ir statybines medžiagas pardavė. Tačiau kai į laisvą sklypą pretenzijas pareiškė A. Krištopaitis, pastatas netikėtai „atsirado“ ir kilo ilgus metus užsitęsęs teismų maratonas. Šią bylą nuo pat pradžių lydėjo skandalai. Buvo užfiksuota, kaip darbo metu tuometinis Vyriausybės atstovas V. Volkovas į sklypą vežėsi matininkus. Šį valdininko poelgį vertino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. R. Volkovo įmonei atstovavęs advokatas A. Koskus taip pat susilaukė priekaištų iš Lietuvos Advokatų garbės teismo dėl Advokatų etikos kodekso pažeidimų.
Teismų neturėjo būti?
A. Krištopaitis anksčiau dienraščiui „Šiaulių naujienos“ buvo sakęs, kad faktiškai tų teismų neturėjo būti, todėl jam dabar atrodo nesuprantama, kad net po Aukščiausiojo Teismo nutarties vėl bandoma grįžti prie to paties iš naujo. „Kad aš būčiau iš pradžių žinojęs, jog pastatą nupirko nugriovimui, kaip statybines medžiagas, byla būtų greičiau pasibaigusi. Bet visą laiką ši informacija buvo slepiama“, – prieš metus pasakojo A. Krištopaitis.
Kadangi liepos mėnesį teismas atostogauja, kitas posėdis turėtų vykti rugpjūčio pabaigoje. Žinoma, jeigu ir vėl neiškils kokia nors priežastis, dėl kurios teismo posėdis įvykti negalės.
Į tą pačią upę du kartus įbristi neįmanoma, kaip sako liaudies išmintis, bet panašu, kad kai kurie veikėjai bando šią išmintį išbandyti praktiškai.
