Teisėjų kolegija nusprendė atlikti įrodymų tyrimą ir į kitą teismo posėdį, kuris vyks gegužės 23 dieną, kaip liudytojus pakviesti ir apklausti kauniečius Vilgelmą Grūdę ir Liudviką Bliūdžių. Taip pat šiame posėdyje tikimasi apklausti buvusį Kauno vicemerą Antaną Balutį.
Liudytojų parodymus ketinama palyginti su operatyvinių tarnybų užfiksuotais pokalbių įrašais, paskui žadama apklausti V.Muntianą ir kitus šios bylos dalyvius.
Generalinės prokuratūros prokuroras Aleksandras Kazakovas BNS sakė, kad V.Grūdė yra sklypo, kuris minimas byloje, savininko sūnus, jis pagal įgaliojimą pardavinėjo tėvo sklypą. Manoma, kad V.Muntiano nurodymu V.Grūdė blokus įkasė, o šiuos darbus realiai atliko L.Bliūdžius.
Teismas mano, kad šie liudytojai turėtų paneigti ar patvirtinti prieštaringas bylos aplinkybes.
Prokuratūra siekia panaikinti V.Muntiano išteisinimą, pripažinti jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Prokuratūra mano, kad V.Muntianui turėtų būti skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
Generalinės prokuratūros manymu, nuosprendį reikia keisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Kaltintojai mano, kad pirmos instancijos teismas nelygino kaltinamųjų parodymų su specialiųjų tyrimų tarnybų padarytų garso įrašų turiniu, padarė neteisingas išvadas.
Pernai liepos 1 dieną paskelbtu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu V.Muntianas buvo visiškai išteisintas, nors prokuratūra siūlė pripažinti jį kaltu.
Pareigūnai kaltina V.Muntianą 2007 metų birželį-gruodį organizavus valstybės tarnautojo – tuometinio Kauno apskrities viršininko pavaduotojo Virginijaus Vizbaro – piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos dėl jam faktiškai priklausančio sklypo.
Be to, būdamas Seimo pirmininkas V.Muntianas esą organizavo neteisėtą blokų įkasimą faktiškai jo valdomame sklype, taip siekdamas imituoti neva senus pamatus, kad vėliau galėtų toje vietoje pradėti statybas.
V.Muntianas visą laiką neigė kaltę, tačiau esą nenorėdamas kompromituoti Seimo ir Pilietinės demokratijos partijos, kuriai tuomet vadovavo, politikas 2008 metų pavasarį atsistatydino iš parlamento pirmininko ir partijos lyderio pareigų.
Kauno teismas V.Vizbarą pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir nuteisė kalėti realia ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Iš jo valstybės naudai konfiskuota per 100 tūkst. litų, kuriuos, kaip manoma, valdininkas gavo kaip kyšį.
Jam nepalankų nuosprendį V.Vizbaras apskundė Apeliaciniam teismui ir prašo išteisinimo.
Iš viso šią bylą sudaro trys epizodai, kuriuos sieja V.Vizbaro nusikalstama veikla.
V.Vizbaras kaltintas kyšio priėmimu, verslininkės Laima Baranauskienė ir Birutė Jablonskienė – didelės vertės kyšio davimu ir dokumentų klastojimu, A.Balutis – pagalba duodant kyšį.
Dvejiems metams lygtinai nuteista B.Jablonskienė Apeliacinio teismo prašo panaikinti nuosprendį ir ją išteisinti, esą teismas buvo šališkas, nevertino jai palankių įrodymų.
A.Balutis teismo prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis teismui priminė, kad daug metų buvo Kauno miesto tarybos nariu, dalyvavo jos veikloje ir buvo „teigiama asmenybė“.
V.Muntianas prašo palikti galioti jam palankų nuosprendį ir atmesti prokuratūros skundą. Jis prieštaravo liudytojų apklausai, esą tai būtų tik laiko trukdymas.
Prokuroras A.Kazakovas žurnalistams sakė, kad žemesnės instancijos teismas nepakankamai išanalizavo operatyvinių duomenų protokolus, tos analizės nėra ir teismo nuosprendyje.
V.Muntianas tikino nepiktnaudžiavęs tarnyba ir jo reikalai buvo sprendžiami pagal galiojančius įstatymus.
„Tie įrodymai, kurie yra baudžiamojoje byloje, rodo, kad jokio piktnaudžiavimo nebuvo“, – žurnalistams sakė V.Muntianas.
Buvęs politikas anksčiau žurnalistams sakė, kad dirba bendrovėje „Agrochema“ – eina direktoriaus pareigas. Ši bendrovė priklauso koncernui „Achemos grupė“, kurią valdė neseniai miręs verslininkas Bronislovas Lubys.
Po 2008 metų spalį vykusių rinkimų V.Muntianas į parlamentą nebuvo išrinktas.
