Bylą išnagrinėjęs teismas konstatavo, kad S.Kaseliauskienei inkriminuotos nusikalstamo veikos yra įrodytos liudytojų parodymais, finansų specialistų, ekspertų pateiktomis išvadomis, kita byloje esančia medžiaga.
Teismo įsitikinimu, būdama bendrovės „S. K. paslaugos“ vadove, kaltinamoji S.Kaseliauskienė tyčia organizavo ir vykdė apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tyčia pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą – bendrovės „S. K. paslaugos“ 140 409,78 euro.
Kaltinamoji teisme teigė, kad galėjo būti padaryta buhalterinės apskaitos klaidų, bet už jas atsakinga esanti ne ji, o buhalterės, tačiau, kaip pažymėjo teismas, negalėjo paaiškinti, kodėl kasos išlaidų orderiai nesutampa su atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais. Davusi parodymus, S.Kaseliauskienė pasinaudojo įstatymo teise ir atsisakė atsakyti į teismo ir proceso dalyvių klausimus, tada teismas pagarsino kaltinamuosius parodymus, kuriuos ji davė per ikiteisminį tyrimą.
Teismas pabrėžė, jog kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikaltimai.
Pažeidė tai, ką saugo Konstitucija
Teismas konstatavo, kad nusikalstamais S.Kaseliauskienės veiksmais pažeistos itin reikšmingos įstatymais bei Konstitucija saugomos vertybės ir gėriai – vienas iš svarbiausių tinkamą valstybės funkcionavimą užtikrinančių objektų – valstybės finansų sistema ir jos finansiniai interesai ir prigimtinės konstitucinės asmens teisės į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus.
Teismo įsitikinimu, kaltinamosios tyčia visais atvejais buvo susiformavusi, apgalvota ir aptarta, tiesiogiai nukreipta, siekiant užsibrėžtų ir numatytų įstatymams priešingų tikslų, pažeisti įstatymus. Kaip nurodė teismas, Teismas padarė išvadą, jog kaltinamosios nusikalstamas elgesys tęsėsi ilgą laiką, nebuvo atsitiktinio pobūdžio nulemtas nepalankiai susiklosčiusios situacijos ar aplinkybių.
Teismas pabrėžė, jog kaltinamosios nusikalstami veiksmai nebuvo ir vienkartinio pobūdžio – šie nusikalstami S.Kaseliauskienės veiksmai apgaulingai tvarkant buhalterinę įmonės apskaitą ir pasisavinant svetimą turtą tęsėsi ne vienus metus.
Kaltinamosios S.Kaseliauskienės atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, rašoma pirmadienį paviešintame Šiaulių apygardos teismo pranešime.
Įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą – praeityje neteista, yra pensinio amžiaus – teismas nusprendė, kad atidėjus paskirtos bausmės vykdymą ir skiriant įpareigojimus, S.Kaseliauskienė bus pakankamai nubausta ir tai padės pasiekti bausmės tikslų.
Nuteistoji civiliniam ieškovui įpareigota atlyginti 140,4 tūkst. eurų žalą.
Teismas už padarytas S.Kaseliauskienei inkriminuotas nusikalstamas veikas pripažino ją kalta ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 1 mėnesiui.
Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant S.Kaseliauskienę neišvykti už gyvenamosios vietos – miesto, rajono ribų, ilgiau nei septynias paras be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Nuteistoji civiliniam ieškovui turės atlyginti ir 140 409,78 euro žalą.
Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Nusikaltimai daryti 2013–2018 metais
Nustatyta, kad nusikaltimas padarytas 2013–2018 metais Telšių rajone.
Anot kelių liudytojų, S.Kaseliauskienė reikalaudavo, kad darbuotojai savo vardu paimtų paskolas ir atiduotų pinigus jai.
S.Kaseliauskienė byloje buvo kaltinama tuo, kad ji, būdama bendrovės, užsiimančios maisto gaminimo ir tiekimo paslaugomis, vadove, taip pat per kitą asmenį, dirbusį toje pačioje bendrovėje, tyčia organizavus ir vykdžius minėtos bendrovės apgaulingą buhalterinę apskaitą.
Bylos duomenimis, 2013–2017 m. moteris galėjo pasisavinti daugiau kaip 140 tūkstančių bendrovei priklausiusių eurų. Taip pat nustatyta, kad ne vėliau kaip iki 2018 metų rugpjūčio 31 d. klastojant dokumentus buvo pasirašytas įsakymas dėl trims bendrovės darbuotojoms skirtų prie atlyginimų mokamų priedų – nuo 1000 iki 3000 tūkstančių eurų kiekvienai moteriai, tačiau realiai jos tokių pinigų negavo.
Yra ir tokių liudytojų parodymų, kad S.Kaseliauskienė reikalaudavusi savo darbuotojų jų vardu paimti paskolas, tuos pinigus paimti ir atiduoti jai.
Įdarbindavo iš Darbo biržos atsiųstus žmones
Kaltinamosios S.Kaseliauskienės vadovaujamoje bendrovėje buvo įdarbinti darbuotojai ir iš Darbo biržos pasiųsti asmenys. Šioje byloje yra apie 30 liudytojų.
Byloje yra pareikštas 140409,78 eurų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti. Moteris anksčiau neteista.
Teismo posėdžiuose apklausti kelios dešimtys liudytojų, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) specialistė.
Siekdamas proceso ekonomiškumo Šiaulių apygardos teismas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose buvo surengęs tris išvažiuojamuosius teismo posėdžius. Ne vienas iš apklaustųjų liudytojų turi fizinę negalią. Bylos nagrinėjimas toliau buvo tęsiamas Šiauliuose.
Atsakomybė kratėsi
S.Kaseliauskienė per pirmąjį teismo posėdį yra pareiškusi suprantanti, kuo kaltinama, tačiau teigė, jog kaltės nepripažįsta. Kaltinamoji sutiko teismui duoti parodymus, bet tik po to, kai bus apklausti liudytojai.
Per baigiamąsias kalbas valstybės kaltintoja teigė, jog liudytojų parodymai, FNTT specialistės išvada, kita byloje esanti medžiaga patvirtina, kad kaltinamoji galėjo padaryti jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Anot prokurorės, S.Kaseliauskienė nesutinka, kad tyčia organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, teigia, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo klaidų galėjo būti padaryta, bet už jas esanti atsakinga ne ji, o buhalterės.
Kodėl kasos išlaidų orderiai nesutampa su atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiais, kaltinamoji paaiškinti negali, neatmeta tikimybės, kad buhalterės neišsaugojo dalies dokumentų, su kaltinimu dėl piniginių lėšų pasisavinimo S.Kaseliauskienė taip pat nesutinka.
Liudijo apie fiktyvų darbą
Tačiau tai, kad minėtoje įmonėje buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, anot prokurorės, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Pasak valstybės kaltintojos, viena iš jų nurodė, kad nuo 2012 m. iki 2016 m. buvo apiforminta įmonėje, tačiau realiai nedirbo, teigė atlyginimą gaudavusi, bet jį atiduodavo S.Kaseliauskienei.
Šios liudytojos teigimu, atlyginimas buvo apie 1000, net 1300, nors kitiems darbuotojams S.Kaseliauskienė, pasak liudytojos, mokėdavusi tik minimalų atlyginimą.
Liudytoją, kaip pati sakė, po tokios žinios buvo ištikęs šokas.
Kita liudytoja parodė, kad pas S.Kaseliauskienę įdarbinta buvusi be jos pačios žinios ir sutikimo. Ši moteris teigė, jog tuo metu ji buvo registruota Darbo biržoje ir buvo trumpam išvažiavusi į užsienį.
Sugrįžusi iš kelionės sužinojo esanti įdarbinta S.Kaseliauskienės įmonėje. Liudytoją, kaip pati sakė, po tokios žinios ištikęs šokas. Pasak jos, kaltinamosios ji net nepažinojusi, tik buvo girdėjusi apie ją. Anot valstybės kaltintojos, negalima sakyti, kad visi byloje apklausti liudytojai davė melagingus parodymus ir turėjo tikslą dėl kažko apkalbėti S.Kaseliauskienę.
Prokurorės siūlymas buvo išgirstas
Prokurorė pabrėžė, jog kaltinamosios S.Kaseliauskienės atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Prokurorė teismo prašė S.Kaseliauskienę pripažinti kalta ir už padarytas jai inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams, įpareigoti nuteistąją neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskirti 10 MGL (550 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Prokurorė teismo prašė patenkinti ir 140409,78 euro civilinį ieškinį ir jį priteisti iš S.Kaseliauskienės civiliniam ieškovui.
Advokatas: išvados dėl kaltės skubotos
Kaltinamosios S.Kaseliauskienė gynėjas savo kalboje teigė, jog ši byla esanti įdomi tuo, kad joje daromos skubotos išvados dėl jo klientės kaltės, anot jo, remiantis pagrinde specialisto išvada. Advokatas pabrėžė, kad, jo teigimu, specialisto išvada nėra vienintelis įrodymas, kuriuo reikėtų ir galima būtų remtis – kaltė turinti būti pagrįsta dar ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Kaltinamosios gynėjas kalbėjo, kad šioje byloje dauguma apklaustųjų turėjo protinę negalią, jis abejojo, ar jų parodymai yra patikimi, ar tų žmonių liudijimu teismas galintis vadovautis.
Advokatas kalbėjo apie, anot jo, paties kaltinimo nelogiškumą, nepagrįstumą ir trukdymą gynybai teisingai suprasti, kuo yra kaltinama jo klientė. S.Kaseliauskienės gynėjo įsitikinimu, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl jo klientės kaltės, dėl apgaulingos apskaitos, piniginių lėšų pasisavinimo, advokato teigimu, yra abejotinų aplinkybių.
Jis teismo prašė ginamąją išteisinti dėl abiejų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.
Teisiamoji: „Tą dalyką padarė buhalterės“
Tardama savo paskutinį žodį S.Kaseliauskienė sakė, kad pinigų tikrai nepasisavinusi ir sau nieko nenusipirkusi. Anot kaltinamosios, „visą tą dalyką per 2015–2017 m. padarė buhalterės“.
Kaltinamoji teismo prašė atsižvelgti, kad per visą gyvenimą ji „nebuvo kriminaline nusikaltėle“.
S.Kaseliauskienė teigė, kad jai būdavo paduodama dokumentų krūva kartą per puse metų, kuriuos ji pasirašydavo jų neskaičiusi. Anot kaltinamosios, viskas esą yra padaryta per buhalteriją, ir, jos manymu, ne ji viena esanti kalta, bet ir vyriausioji buhalterė.
Moteris teigė, jog dirbusi visą laiką sąžiningai. Kaltinamoji prašė teismo atsižvelgti į tai, kad ji tikrai nevedusi jokių apgaulingų buhalterijų, nebuvusi jokia kriminaline nusikaltėle. Pridūrė, jog į buhalterinę apskaitą nuo 2015 m. dėmesio kreipusi mažai, nes, anot jos, „buvo tokios sąlygos“.
S.Kaseliauskienė pabrėžė, jog visa tai privedę prie bankroto, o ji pati likusi tik su portfeliu ir be nieko. Kaltinamoji teismo prašė ją išteisinti.
